Kamilė Lukauskytė
Rusijos grasinimai Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms pastaruoju metu skamba vis garsiau. Kremlius nevengia branduolinės retorikos, o Baltijos regione daugėja incidentų, susijusių su dronais, oro erdvės pažeidimais ir kitomis saugumo grėsmėmis.
Tačiau kas iš tiesų nutiktų, jeigu Maskva žengtų žingsnį toliau?
TV3 kalbintas ekspertas aptarė kelis hipotetinius scenarijus ir pabrėžė, kad svarbiausia Kremliaus dilema būtų ne vien karinė jėga. Maskvai tektų vertinti, kokį atsaką sukeltų veiksmai prieš NATO valstybę.
Vienas žingsnis pakeistų situaciją
Pasak eksperto, didžiausias lūžis įvyktų tada, jei Rusija iš dabartinio spaudimo, grasinimų ir įvairių provokacijų pereitų prie aiškiai karinio veiksmo prieš NATO teritoriją.
Iki tol galima kalbėti apie hibridines priemones, kibernetines atakas, sabotažą, informacinį spaudimą ar incidentus ore. Tačiau tiesioginis smūgis NATO valstybei būtų visiškai kito lygio situacija.
Būtent tokio scenarijaus NATO stengiasi išvengti stiprindama atgrasymą rytiniame flange.
Pastarosiomis dienomis tam yra ir realus fonas. Lietuvoje NATO naikintuvas numušė į šalies oro erdvę įskridusį Rusijoje naudojamą „Gerbera“ tipo droną. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad aparatas greičiausiai buvo skirtas Ukrainai, tačiau galėjo nukrypti nuo kurso dėl elektroninės kovos.
Kol kas – spaudimas ir testavimas
TV3 kalbintas ekspertas atkreipia dėmesį, kad Maskvos veiksmai gali būti vertinami ir kaip bandymas išsiaiškinti, kaip toli galima eiti.
Tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas incidentas yra pasirengimas dideliam kariniam puolimui. Tačiau kiekvienas toks įvykis leidžia Rusijai stebėti, kaip reaguoja Lietuva, NATO ir Europos valstybės.
Šiuo metu Baltijos regione jau matome kelias tokio spaudimo formas.
Lietuvos oro erdvėje pasirodė dronas, Danija pranešė apie pavojingą Rusijos fregatos veiksmą šalia karinio sraigtasparnio, o Lenkija stiprina sienos su Ukraina apsaugą po Rusijos smūgių vos už kelių kilometrų nuo savo teritorijos.
Tai dar nėra tiesioginis Rusijos ir NATO karas. Tačiau incidentų visuma didina įtampą.
Blogiausias scenarijus – NATO teritorijos puolimas
Jeigu Rusija sąmoningai smogtų NATO valstybės teritorijai, situacija iš karto taptų daug sudėtingesnė.
NATO sutarties 5 straipsnis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Tai nereiškia automatinės vienodos karinės reakcijos pagal iš anksto nustatytą scenarijų, tačiau sąjungininkės įsipareigoja padėti užpultai valstybei.
Todėl hipotetinis Rusijos puolimas prieš Lietuvą būtų ne vien Vilniaus ir Maskvos konfliktas.
Tai būtų krizė, kurioje turėtų spręsti visas Aljansas.
Būtent ši aplinkybė yra viena pagrindinių NATO atgrasymo logikos dalių – potencialus agresorius turi suprasti, kad konfliktas su viena valstybe gali peraugti į konfliktą su visu Aljansu.
Dar vienas kelias – hibridinė eskalacija
Tačiau ekspertų aptariami scenarijai nebūtinai prasideda nuo tankų ar raketų.
Dar prieš tiesioginį karinį veiksmą galima įsivaizduoti bandymus destabilizuoti valstybę kitomis priemonėmis.
Tai galėtų būti kibernetinės atakos, infrastruktūros trikdymas, sabotažas, informacinės operacijos, bandymai kurstyti visuomenės susiskaldymą arba įvairūs incidentai pasienyje.
Būtent tokioms grėsmėms Europa pastaruoju metu skiria vis daugiau dėmesio.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė sukurti europinį mechanizmą, kuris padėtų koordinuoti atsaką į dronų incidentus, sabotažą ir kibernetines atakas. Ji taip pat kalbėjo apie būtinybę turėti bendrą atsaką į grėsmes, kurios gali nepasiekti atviro karo lygio.
Kodėl Lietuva atsiduria dėmesio centre?
Lietuvos geografinė padėtis lemia, kad bet kokia krizė Baltijos regione jai būtų ypač svarbi.
Šalis ribojasi su Baltarusija, o vakaruose yra Rusijos Kaliningrado sritis. Be to, Baltijos valstybės sausuma su likusia NATO teritorija susijusios per Lenkiją.
Todėl kariniuose scenarijuose dažnai minimas Suvalkų koridorius – sausumos jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Tačiau vien scenarijų egzistavimas nereiškia, kad toks puolimas yra planuojamas ar neišvengiamas.
Priešingai, NATO karinis buvimas regione ir sąjungininkų pajėgų dislokavimas Lietuvoje yra būtent dalis atgrasymo sistemos.
Kas būtų svarbiausia Lietuvai?
Eksperto aptariami scenarijai leidžia suprasti vieną dalyką: pavojingiausias momentas nebūtinai būtų pirmasis raketos paleidimas.
Ne mažiau svarbus būtų ankstesnis etapas – kaip Lietuva ir jos sąjungininkai atpažintų grėsmę, kaip koordinuotų atsaką ir kaip neleistų ribotam incidentui peraugti į daug didesnę krizę.
Pastarasis drono incidentas tai parodė praktiškai. NATO naikintuvas buvo panaudotas realiam taikiniui Lietuvos oro erdvėje, o kariuomenė toliau analizuoja rastą aparatą ir jo elektroniką.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas nėra, ar rytoj prasidės karas su Rusija. Tam nėra pagrindo teigti.
Daug aktualesnis klausimas – ar Lietuva ir NATO sugeba pakankamai greitai aptikti, įvertinti ir suvaldyti kiekvieną naują incidentą.
O būtent nuo to, kaip tokios situacijos būtų valdomos, priklausytų, ar pavienė provokacija liktų pavieniu incidentu, ar taptų daug didesnės krizės pradžia.
