Kamilė Lukauskytė
Lietuvos oro erdvėje numuštas rusiškas „Gerbera“ tipo dronas jau identifikuotas, tačiau jo istorija kelia dar daugiau klausimų. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad dronas greičiausiai buvo skirtas Ukrainai ir nuo kurso nukrypo dėl elektroninės kovos priemonių. Tuo metu dronų ekspertas Arūnas Kumpis atkreipia dėmesį į kitą problemą – galimą milžinišką oro gynybos išteklių kainą.
Pasak jo, teoriškai gali susidaryti situacija, kai Lietuva labai brangia raketa numuša palyginti pigų droną-masalą. Ekspertas netgi sarkastiškai svarstė, kad dalis tokių objektų, kurių oro gynyba nepastebi, galbūt reiškia mažesnį brangių raketų eikvojimą.
„Gerbera“ gali būti ne tik puolantis dronas
„Gerbera“ – Rusijoje gaminamas palyginti nebrangus vienkartinio naudojimo bepilotis. Jo konstrukcija sąmoningai panaši į „Shahed“ tipo dronus, todėl oro gynybai gali būti sunkiau greitai nustatyti, su kokiu objektu susiduriama.
Tačiau svarbiausia – tokio drono paskirtis nebūtinai yra tiesiogiai smogti taikiniui.
A. Kumpio teigimu, „Gerbera“ gali būti naudojama kaip oro gynybos masalas, žvalgybos ar elektroninės žvalgybos platforma, o kai kurios versijos gali būti pritaikytos ir smūgiams. Būtent dėl to toks objektas gali būti vertingas net ir tuo atveju, jeigu jis pats nesukelia didelės žalos.
Brangi raketa prieš keliolikos tūkstančių eurų droną
Čia ir atsiranda didžiausia problema.
Kumpis skaičiuoja, kad „Gerbera“ gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų, o ją perimti naudojama raketa – šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų. Jo pateikiamais viešų šaltinių vertinimais, „Eurofighter Typhoon“ naudojama IRIS-T raketa kainuoja maždaug 400–500 tūkst. eurų, o AIM-120 – apie 1,5–2 mln. eurų.
Vis dėlto svarbi detalė: kol kas viešai nepatvirtinta, kuri konkrečiai raketa buvo panaudota Lietuvos oro erdvėje numušant „Gerberą“. Todėl milijonų eurų suma šiuo konkrečiu atveju nėra patvirtinta faktinė operacijos kaina.
Tai reiškia, kad kalbama ne apie vieno konkretaus šūvio kainą, o apie platesnę problemą: ar tokia oro gynybos sistema yra ekonomiškai tvari, jeigu panašių dronų pradėtų skristi daug?
Ekspertas perspėja dėl „dronų spiečiaus“
Vienas dronas – viena situacija. Tačiau dešimtys pigių bepiločių gali sukurti visiškai kitokį iššūkį.
Jeigu priešininkas vienu metu paleistų daugybę pigių objektų, gynėjams tektų ne tik juos aptikti, bet ir nuspręsti, kuriems taikiniams verta naudoti brangiausias turimas priemones.
Tokios taktikos esmė paprasta: oro gynyba gali būti verčiama eikvoti savo resursus objektams, kurių dalis net neturi kovinės galvutės.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad vien naikintuvais ir raketomis nuo dronų gintis nėra efektyvu. Pasak G. Nausėdos, Lietuvai reikia alternatyvių bepiločių perėmimo priemonių, nes vienu metu į šalies oro erdvę galėtų patekti ne vienas objektas.
Lietuvoje jau numuštas pirmasis dronas
Antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridusį droną netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės sunaikino Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.
Tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos oro erdvėje NATO oro policijos naikintuvai realiai sunaikino į šalį įskridusį droną. Dėl incidento daliai Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojų buvo išsiųsti perspėjimai apie galimą oro pavojų.
Nausėda trečiadienį teigė, kad pagal šiuo metu turimą informaciją tai buvo rusiškas „Gerbera“, iš pradžių skirtas Ukrainai. Prezidento vertinimu, dronas galėjo būti nukreiptas nuo kurso Ukrainos elektroninės kovos priemonėmis.
Kartu jis pabrėžė, kad greičiausiai tai nebuvo sąmoningas išpuolis prieš Lietuvą.
Tačiau tyčinės provokacijos versija taip pat neatmesta
Čia atsiranda ir kita svarbi detalė.
Buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis viešai teigė, kad negalima visiškai atmesti ir tyčinės Rusijos provokacijos versijos. Jis taip pat pripažino, kad nėra pakankamai duomenų galutinai nustatyti, ar dronas nukrypo nuo kurso dėl elektroninės kovos, ar jo maršrutas buvo suplanuotas kitaip.
Tai kol kas lieka viena iš nagrinėjamų versijų, o ne nustatytas faktas.
Tuo metu Lenkijos pareigūnai taip pat nustatė, kad Baltijos jūros pakrantėje rastas dronas buvo „Gerbera“. Reuters pranešė, kad Lenkijoje rastas kitas rusiškas „Gerbera“ turėjo kovinę galvutę.
Nemaloniausia išvada – incidentas gali pasikartoti
Lietuvai ši istorija svarbi ne vien dėl vieno numušto drono.
Ji parodė, kad karo Ukrainoje metu Rusijoje gaminami bepiločiai gali patekti į NATO valstybių oro erdvę. Dėl to kyla ne tik fizinės grėsmės klausimas, bet ir labai praktiška problema – kaip efektyviai atpažinti, stebėti ir neutralizuoti pigius dronus neišnaudojant brangiausių gynybos sistemų.
G. Nausėda pabrėžė, kad panašūs incidentai gali kartotis, todėl Lietuvai reikia stiprinti užsienyje paleidžiamų dronų aptikimą ir kurti daugiau alternatyvių jų sunaikinimo priemonių.
Taigi „Gerberos“ istorija turi ir antrą pusę. Lietuva įrodė, kad gali numušti į jos oro erdvę įskridusį droną. Tačiau kartu iškilo klausimas, kiek ilgai tokia gynyba išliktų efektyvi, jeigu danguje atsirastų ne vienas, o dešimtys pigių bepiločių.
