Lukas Starkus
Pasak gydytojo, viskas susiję su mūsų organizmo pomėgiu laikytis rutinos. Nors gali būti apmaudu „prarasti“ kelias papildomas miego minutes, toks vidinis organizmo laikrodis padeda mums lengviau pradėti dieną, rašoma mirror.co.uk.
„Pakalbėkime apie tai, nes darbo dienomis mano žadintuvas nustatytas 5 valandai ryto – prieš darbą einu pabėgioti, tačiau neišvengiamai akys prasimerkia likus kelioms minutėms iki žadintuvo.
Taip nutinka nuolat, o tai yra brangus miego laikas. Kodėl mano kūnas pažadina mane likus dviem minutėms iki žadintuvo? Iš kur jis žino, kad žadintuvas tuoj suskambės?“ – kalbėjo gydytojas.
Biologinio laikrodžio reikšmė
Savo organizme mes turime biologinį laikrodį. Giliai smegenyse yra sritis, vadinama suprachiazminiu branduoliu.
Jis veikia kaip pagrindinis mūsų organizmo laikrodis ir reguliuoja cirkadinį ritmą – kitaip tariant, mūsų vidinį paros ritmą.
„Mūsų kūnas mėgsta rutiną. Jei reguliariai keliatės maždaug tuo pačiu metu, smegenys pradeda to laukti.
Likus kelioms valandoms iki įprasto pabudimo, organizme jau vyksta pokyčiai: mažėja melatonino kiekis, pradeda kilti kūno temperatūra, o su pabudimu ir budrumu susijusių hormonų, įskaitant kortizolį, kiekis ima didėti“, – aiškino gydytojas.
Yra duomenų, kad kai tikimės pabusti tam tikru metu, organizmas gali pradėti tam ruoštis dar prieš mums atsibundant.
Tad, jei laikotės pastovaus režimo arba vakare sau mintyse kartojate „rytoj turiu keltis 5 valandą“, vidinė organizmo sistema gali padėti priartėti prie pabudimo būtent tuo metu.
Be to, ryte miegas natūraliai tampa lengvesnis, todėl kartais akis ir pramerkiame likus kelioms minutėms iki žadintuvo.
Pilnai pasitikėti biologiniu laikrodžiu nereiktų
Nors mūsų cirkadinis ritmas išties įspūdingas, gydytojas pabrėžia, kad jis nėra nepriekaištingas. Kartais galime išmiegoti ilgiau, nei planavome, arba, priešingai, pabusti visiškai natūraliai.
„Svarbu suprasti, kad mūsų organizmas nėra toks tikslus, jog kiekvieną dieną galėtume pabusti likus lygiai dviem minutėms iki žadintuvo“, – sakė A. Khanas.
Vidinį laikrodį padeda sinchronizuoti tokie dalykai kaip šviesa, valgymo laikas, fizinis aktyvumas ir miego režimas.
„Man tai atrodo nuostabu. Žinoma, norėčiau miegoti iki pat žadintuvo, tačiau jei rytoj ryte pramerksite akis, pažvelgsite į laikrodį ir pamatysite, kad iki žadintuvo liko dvi minutės, žinokite – jūs nesate aiškiaregiai. Jūsų smegenys tiesiog išmoko jūsų dienotvarkę“, – teigė gydytojas.
Kiek valandų miegoti ir kaip gerai išsimiegoti?
Miegas būtinas tam, kad organizmas galėtų atsistatyti. Nacionalinė sveikatos agentūra rekomenduoja daugumai sveikų suaugusiųjų per naktį miegoti maždaug 7–9 valandas, nors kiekvieno žmogaus poreikis gali skirtis.
Tam įtakos turi amžius, sveikata ir kasdienė rutina. Vaikams bei paaugliams paprastai reikia daugiau miego nei suaugusiesiems.
Miego trūkumas gali neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek psichologinę savijautą – nuotaiką, apetitą, energiją ir net imuninę sistemą.
Apie miego trūkumą gali signalizuoti tai, kad:
- sunku atsikelti ir pradėti dieną;
- dieną jaučiatės labai pavargę, mieguisti ar irzlūs;
- sunku susikaupti ar atlikti įprastas kasdienes užduotis.
Geresniam miegui specialistai rekomenduoja laikytis pastovaus režimo – eiti miegoti ir keltis panašiu metu kiekvieną dieną.
Taip pat svarbu prieš miegą atsipalaiduoti. Maždaug valandą prieš miegą rekomenduojama vengti telefonų, planšečių ir kompiuterių, nes ekranų skleidžiama mėlyna šviesa gali apsunkinti užmigimą.
Prieš miegą gali padėti skaitymas, meditacija, kvėpavimo pratimai, raminanti muzika ar tinklalaidė. Kai kuriems žmonėms naudinga pasikalbėti su artimu žmogumi arba užrašyti tai, kas kelia nerimą.
Taip pat patariama prieš miegą vengti sunkaus maisto, arbatos, kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų. Geresniam poilsiui gali padėti ir paprasti dalykai: ausų kištukai, nutildytas telefonas, užtrauktos užuolaidos, laikrodis, kurio nesimato iš lovos, akių kaukė ar pravertas langas.
Na, o reguliarus fizinis aktyvumas naudingas ne tik kūnui ir savijautai – jis taip pat gali padėti geriau išsimiegoti.
