Kamilė Lukauskytė
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas atmeta „Nemuno aušros“ iškeltus klausimus dėl galimo spaudimo politikams. Tuo metu Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama frakcija ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą.
Ginčas kilo dėl įtakos politikams
Lietuvos gynybos ir visuomenės atsparumo temoje ketvirtadienį įsiplieskė naujas politinis konfliktas. „Nemuno aušros“ atstovai pareiškė turintys klausimų dėl asociacijos „Visuotinė gynyba“ veiklos ir jos galimos įtakos politikams bei sprendimams, susijusiems su šalies gynyba.
Tuo metu asociacijos vadovas Tomas Godliauskas kaltinimus dėl neskaidrios veiklos atmeta. Prezidentūroje vykusiame Visuotinės gynybos forume jis pareiškė, kad jo sąžinė yra rami ir organizacija savo veiklą grindžia valstybės atsparumo stiprinimu.
„Visuotinė gynyba“ deklaruoja siekį stiprinti Lietuvos pasirengimą krizėms ir visuotinei gynybai. Pasak T. Godliausko, vienas iš organizacijos tikslų – iki 2030 metų pasiekti, kad 70 proc. gyventojų žinotų savo vaidmenį krizės atveju ir būtų tam pasirengę. Organizacija taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir politikais, teikdama rekomendacijas bei įžvalgas.
„Aušriečiai“ prabilo apie spaudimą
Tačiau būtent bendradarbiavimas su politikais tapo viena pagrindinių diskusijos priežasčių.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad Lietuvos verslininkų įkurta organizacija esą siekia daryti spaudimą politikams ir kariuomenei, kad būtų priimami jos siūlomi sprendimai.
Politikas taip pat teigė, kad kai kurie Seimo nariai gavo laišką, kuriame buvo pateikiamos frazės apie ketinimus „spausti“ politikus ir visuomenę. Vis dėlto šie teiginiai šiuo metu yra politinės pusės išsakyti įtarimai, o ne nustatyti faktai.
„Nemuno aušrai“ taip pat užkliuvo asociacijos planai surinkti apie 2,5 mln. eurų. Frakcijos atstovų vertinimu, tokie finansiniai ištekliai galėtų būti panaudoti įtakai daryti, ypač artėjant rinkimams.
Godliauskas: veikiame valstybės saugumo labui
T. Godliauskas savo ruožtu tvirtina, kad organizacijos veikla yra skaidri ir orientuota ne į politinės įtakos įgijimą, o į pasirengimą galimoms krizėms.
Jis pabrėžė, kad už asociacijos veiksmus gali garantuoti ir mano, jog organizacijos atliekamas darbas yra naudingas valstybei, institucijoms ir visuomenei.
„Visi dalykai, kurie daromi, daromi valstybės saugumo labui“, – Prezidentūroje teigė asociacijos vadovas.
Svarbu ir tai, kad „Visuotinė gynyba“ nėra valstybės institucija. Asociacija gali teikti pasiūlymus, diskutuoti su politikais ir visuomene, tačiau oficialius sprendimus dėl valstybės gynybos priima Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos valstybės institucijos.
Prezidentūra: gynybos sprendimai priimami ne asociacijose
Į konfliktą sureagavo ir Prezidentūros atstovas Marius Česnulevičius. Jis pabrėžė, kad sprendimus, susijusius su šalies gynyba, priima valstybės institucijos, o ne visuomeninės organizacijos.
Pasak jo, Lietuvoje egzistuoja sistema, turinti apsaugoti sprendimų priėmimą nuo netinkamos išorinės įtakos. M. Česnulevičius taip pat teigė nematantis požymių, kad verslas šiuo atveju siektų perimti dalį krašto apsaugai skiriamų lėšų.
Tą pačią dieną Prezidentūroje vykusiame Visuotinės gynybos forume 63 verslo, savivaldos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir valstybės institucijos įsipareigojo sistemingai ruoštis savo vaidmeniui visuotinėje gynyboje.
Dabar klausimus turės vertinti institucijos
„Nemuno aušros“ frakcija paskelbė ketinanti kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir VSD, prašydama įvertinti „Visuotinės gynybos“ veiklą ir iškeltus klausimus. Tai reiškia, kad politinis ginčas gali persikelti į institucijų vertinimo lauką.
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad asociacija būtų padariusi nusikalstamą veiką ar neteisėtai paveikusi kokį nors valstybės sprendimą. Šiuo metu viešai skelbiamos skirtingos politinių veikėjų ir pačios organizacijos pozicijos, o galutinį atsakymą dėl iškeltų įtarimų gali pateikti tik kompetentingos institucijos, jei jos pradės vertinimą.
Tuo pat metu pati „Visuotinė gynyba“ toliau siekia plėsti visuomenės pasirengimą krizėms ir visuotinei gynybai. Todėl šis konfliktas paliečia ne tik konkrečią asociaciją, bet ir platesnį klausimą – kur baigiasi visuomeninių organizacijų teisė siūlyti sprendimus ir prasideda valstybės institucijų atsakomybė už gynybos politiką.
