Kamilė Lukauskytė
Diskusijos dėl visuotinio šaukimo Lietuvoje įgauna pagreitį. „Visuotinės gynybos“ vadovas Tomas Godliauskas teigia, kad vyrų visuotinį šaukimą būtų galima įgyvendinti iki 2030 metų, o moterų įtraukimą į privalomąją tarnybą svarstyti kiek vėliau. Tarp minimų datų – 2032 arba 2035 metai.
Moterų klausimas nukeliamas į vėlesnį etapą
Visuotinio šaukimo idėja Lietuvoje pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Tačiau diskusijose išryškėjo svarbi detalė – visuotinis šaukimas nebūtinai iš karto reikštų vienodas prievoles vyrams ir moterims.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas teigia, kad pirmiausia būtų siekiama pasirengti visuotiniam vyrų šaukimui. Kaip galimas atskaitos taškas įvardijami 2030 metai.
Moterų įtraukimą į visuotinį šaukimą, pasak jo, būtų galima svarstyti vėlesniame etape – tarp galimų datų minimi 2032 arba 2035 metai.
Tai kol kas nėra priimtas sprendimas ar patvirtintas konkretus grafikas. Tai – asociacijos atstovo ir jos organizuojamų diskusijų metu išsakoma kryptis.
Tyrimas parodė įdomų visuomenės požiūrį
T. Godliauskas taip pat pristatė visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus. Pasak jo, beveik 19 proc. visos apklaustos visuomenės imties pritaria tam, kad būtų šaukiami ir vyrai, ir moterys.
Tačiau ypač išsiskyrė pačių moterų požiūris. Asociacijos vadovas teigė, kad daugiau kaip pusė apklaustų moterų neprieštarauja tarnybai ir ją mato kaip galimybę savanoriškai prisidėti prie valstybės gynybos.
Svarbu pabrėžti: apklausos rezultatai savaime nepakeičia galiojančių teisės aktų ir nereiškia, kad moterys nuo konkrečios datos bus pradėtos privalomai šaukti į kariuomenę.
Problema – ne vien pats šaukimas
T. Godliausko teigimu, moterų požiūrį į tarnybą gali lemti ir tai, kokios tarnybos formos būtų siūlomos.
Jo vertinimu, šiuo metu daugiausia kalbama apie tokias tarnybos formas, kurios orientuotos į pėstininko rengimą. Asociacijos vadovas mano, kad platesnis tarnybos pasirinkimas galėtų keisti žmonių požiūrį į dalyvavimą visuotinėje gynyboje.
Čia atsiranda ir civilinės tarnybos idėja. T. Godliauskas pabrėžė, kad visuotinė gynyba nebūtinai turėtų apsiriboti vien karine tarnyba.
Jo teigimu, valstybei reikalingi parengti žmonių rezervai ne tik kariuomenėje, bet ir vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, susisiekimo bei kituose sektoriuose.
Dabartinis šaukimas dar nėra visuotinis
Šiuo metu Lietuvoje visuotinis šaukimas nėra įvestas. 2026 metais privalomajai pradinei karo tarnybai planuojama pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų. Šaukimas vykdomas visus metus – nuo sausio 2 iki gruodžio 31 dienos.
Tuo metu diskusija apie visuotinį modelį reiškia gerokai didesnį mastą – siekiama, kad karo prievolės sistema būtų pritaikyta didesnei visuomenės daliai.
Rugpjūtį skelbtas asociacijos užsakytas tyrimas parodė, kad 76 proc. apklaustųjų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų. Iš jų daugiau kaip pusė pasisakė už tokio modelio įgyvendinimą kuo greičiau.
Kariuomenė sako esanti pasirengusi didesniam moterų įsitraukimui
Diskusijoje dalyvavęs Prezidento patarėjas Marius Česnulevičius teigė, kad kariuomenė yra pasirengusi didesniam moterų įsitraukimui. Tačiau, jo vertinimu, tam reikėtų pasirūpinti praktinėmis ir materialinėmis sąlygomis.
Tai reiškia, kad klausimas nėra vien apie teisinę prievolę. Reikėtų vertinti infrastruktūrą, apgyvendinimą, mokymo sąlygas, tarnybos formas ir kariuomenės pajėgumus.
Be to, svarstoma, kad žmogaus pasirengimas ir noras prisidėti prie valstybės gynybos galėtų būti svarbesnis kriterijus nei pati lytis.
Didysis klausimas – kada ir kaip Lietuva pereis prie visuotinio modelio?
Kol kas aiškus tik pats diskusijos faktas – Lietuvoje vis aktyviau svarstoma, kaip išplėsti visuomenės dalyvavimą valstybės gynyboje.
2030-ieji minimi kaip galimas etapas vyrų visuotiniam šaukimui, o 2032 arba 2035 metai – kaip galimos datos tolesniam moterų įtraukimui. Tačiau šie terminai nėra patvirtintas valstybės sprendimas.
Todėl artimiausiu metu svarbiausia bus ne vien tai, kas bus šaukiamas, bet ir kokia forma vyks tarnyba, kiek žmonių ji apims ir kaip valstybė pasirengs priimti gerokai didesnį karo prievolininkų skaičių.
Diskusija tik prasideda – o jos rezultatai gali iš esmės pakeisti tai, kaip ateityje atrodys Lietuvos karo prievolės sistema.
