Kamilė Lukauskytė
Prie Kauno mečetės kilęs konfliktas toliau verda ne tik visuomenėje, bet ir politikoje. Po triukšmingos baikerių akcijos, per kurią buvo skanduojama „Lietuva“, leidžiama garsi muzika ir prie maldos vietos atnešta kiaulės galva, savo vertinimą išsakė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji pareiškė, kad tai nebuvo tiesiog susierzinimo dėl migracijos išraiška.
Politikės teigimu, tokiais veiksmais buvo sąmoningai žeminami kito tikėjimo žmonės ir eskaluojama įtampa.
„Čia matau sąmoningą blogą veiksmą“
Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbėdama „Žinių radijui“, teigė, kad dalis politikų ir kitų viešų asmenų bandė baikerių elgesį aiškinti visuomenėje kylančiomis įtampomis dėl migracijos.
Tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnė su tokiu vertinimu nesutiko. Jos teigimu, protesto forma ne sprendė problemas, o jas dar labiau aštrino.
„Šiame incidente aš matau aiškų mėginimą tą situaciją eskaluoti“, – sakė politikė. Ji taip pat teigė, kad veiksmai prie mečetės „sąmoningai žemino kito tikėjimo žmones“.
Čmilytė-Nielsen pripažino, kad dėl migracijos Lietuvoje egzistuoja įvairių problemų ir įtampų. Tačiau, jos vertinimu, tai negali pateisinti tokio pobūdžio veiksmų.
Viskas prasidėjo nuo triukšmingos akcijos
Incidentas prie Kauno mečetės įvyko praėjusią savaitę. Į vietą susirinko būrys baikerių, kurie musulmonų pamaldų metu triukšmavo, leido muziką ir skandavo „Lietuva“.
Taip pat buvo atnešta kiaulės galva – simbolis, kuris musulmonų religiniame kontekste turi itin stiprią ir įžeidžiančią reikšmę. Prie mečetės tuo metu buvo sustiprintos policijos pajėgos.
Iš pradžių policija pradėjo administracinę teiseną dėl galimų susirinkimų ir viešosios tvarkos pažeidimų. Vėliau, įvertinus vaizdo medžiagą ir kitą informaciją, pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimo neapykantos kurstymo bei trukdymo atlikti religines apeigas.
Policijos duomenimis, akcijos dalyviai neturėjo savivaldybės leidimo rinktis prie mečetės.
Incidentas įžiebė politinę diskusiją
Po įvykio politikų reakcijos išsiskyrė. Vieni griežtai pasmerkė baikerių elgesį, kiti kalbėjo apie būtinybę spręsti vietos gyventojų keliamus klausimus, susijusius su viešąja tvarka ir migracija.
Čmilytė-Nielsen pasirinko vienareikšmiškai kritišką poziciją.
Jos teigimu, bandymas tokį protestą pateikti kaip „rūpestį vietos gyventojais“ nėra pagrįstas, nes pasirinkta forma, jos vertinimu, buvo skirta konfliktui didinti.
Tuo metu prezidento patarėjas Deividas Matulionis įvykius taip pat pavadino provokacija ir pabrėžė, kad juos turi įvertinti teisėsauga.
Muftijus: akcija buvo nukreipta prieš musulmonus
Įvykį komentavo ir Lietuvos musulmonų bendruomenės atstovas, muftijus Aleksandras Beganskas. Jis teigė, kad akcija buvo tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus, ir ragino valdžios institucijas užtikrinti bendruomenės saugumą.
Tuo metu kai kurie protesto dalyviai incidentą aiškino kitomis priežastimis – esą jiems kliūva prie mečetės susidarančios problemos, susijusios su automobiliais ir lauke vykstančiomis pamaldomis. Šie paaiškinimai viešojoje erdvėje taip pat sukėlė diskusijų.
Tyrimas dar vyksta
Svarbu, kad galutinio teisinio vertinimo dėl baikerių veiksmų kol kas nėra. Ikiteisminį tyrimą atlieka teisėsauga, todėl konkrečių asmenų kaltė ar galimos atsakomybės apimtis dar nėra nustatyta.
Tuo pat metu politinė diskusija jau peržengė vieno incidento ribas. Joje susikirto klausimai apie migraciją, religijos laisvę, viešąją tvarką ir protesto ribas.
Čmilytė-Nielsen savo poziciją suformulavo aiškiai: visuomenėje esančios įtampos, jos manymu, negali būti priežastimi žeminti kito tikėjimo žmones. Tuo metu teisėsaugai teks atsakyti į kitą klausimą – ar per akciją buvo peržengtos ne tik moralinės, bet ir įstatymų nustatytos ribos.
