Kamilė Lukauskytė
Kol tūkstančiai Lietuvos gyventojų svarsto, ar likti II pensijų pakopoje, Seime atsirado pasiūlymas, galintis iš esmės pakeisti vieną svarbiausių dabartinės sistemos privalumų.
Siūloma visiškai atsisakyti valstybės skatinamosios įmokos į II pakopos pensijų fondus.
Šiandien ji siekia 33,49 euro per mėnesį. Atrodytų, suma nėra milžiniška, tačiau per kelis dešimtmečius kartu su investicijų grąža ji gali virsti dešimtimis tūkstančių eurų. Oficialiai dabar galiojanti tvarka numato, kad žmogus moka 3 proc. savo pajamų, o valstybė papildomai skiria 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Jeigu Seime pateiktas pasiūlymas taptų įstatymu, šios valstybės įmokos ateityje nebeliktų.
Tačiau svarbu iš karto pabrėžti: tai kol kas tik pasiūlymas, o ne jau priimtas sprendimas.
30-mečiui skirtumas galėtų siekti apie 30 tūkst. eurų
Didžiausią pokyčio poveikį pajustų jaunesni žmonės, kuriems iki pensijos likę keli dešimtmečiai.
Skaičiuojant pagal scenarijų, kuriame investicijų reali metinė grąža siektų 4 proc., dabartinis 30-metis per 35 metus vien valstybės įmokų negautų maždaug 14,1 tūkst. eurų.
Tačiau čia atsiranda antra, gerokai mažiau akivaizdi dalis – tie pinigai nebebūtų investuojami.
Dėl to žmogus galėtų negauti dar apie 16,1 tūkst. euro investicijų grąžos.
Galutinis skirtumas sulaukus 65 metų tokiame modelyje siektų maždaug 30,1 tūkst. euro.
Tai jau suma, galinti gerokai pakeisti papildomas pajamas senatvėje.
40-mečiui – 17 tūkst., 50-mečiui – daugiau kaip 8 tūkst. eurų
Kuo žmogus vyresnis, tuo poveikis mažesnis, nes iki pensijos lieka trumpesnis kaupimo laikotarpis.
Pagal tuos pačius skaičiavimus, dabartinis 40-metis per likusius 25 metus negautų apie 10 tūkst. eurų valstybės įmokų.
Pridėjus maždaug 7 tūkst. eurų galimos negautos investicijų grąžos, galutinis skirtumas galėtų siekti apie 17 tūkst. eurų.
50-mečio atveju skirtumas būtų mažesnis, tačiau vis tiek reikšmingas – maždaug 8,2 tūkst. euro.
Žinoma, tai nėra garantuoti skaičiai.
Niekas negali tiksliai numatyti būsimų finansų rinkų rezultatų, todėl faktinė investicijų grąža gali būti tiek mažesnė, tiek didesnė.
O kiek mažiau pinigų būtų kas mėnesį?
Būtent čia atsiranda skaičius, galintis nustebinti labiausiai.
Jeigu apskaičiuotas sukauptų pinigų skirtumas būtų išdalytas per 20 metų – nuo 65 iki 85 metų – dabartinio 30-mečio pajamos iš II pakopos galėtų būti maždaug 126 eurais per mėnesį mažesnės.
40-mečiui skirtumas būtų apie 71 eurą per mėnesį, o 50-mečiui – apie 34 eurus.
Tačiau šių skaičių nereikėtų suprasti kaip būsimos pensijos prognozės.
Jie parodo hipotetinį skirtumą pagal pasirinktas prielaidas. Reali suma priklausys nuo investicijų rezultatų, ateities teisės aktų, išmokų modelio ir kitų aplinkybių.
Taip pat kalbama apie pajamas iš II pensijų pakopos, o ne automatinį „Sodros“ senatvės pensijos sumažinimą 126 eurais.
Mažiausiai uždirbantiems 33 eurai reiškia gerokai daugiau
Valstybės įmokos panaikinimo poveikis būtų nevienodas.
2026 metais valstybė visiems II pakopos dalyviams, kuriems priklauso ši įmoka, perveda po 33,49 euro per mėnesį. Jos dydis nepriklauso nuo konkretaus žmogaus atlyginimo.
Todėl mažesnes pajamas gaunančiam darbuotojui ši suma santykinai yra gerokai svarbesnė.
Pavyzdžiui, 1153 eurų bruto atlyginimą gaunantis žmogus pats į II pakopą perveda 34,59 euro. Valstybė prideda dar 33,49 euro.
Taigi valstybės dalis beveik prilygsta paties darbuotojo įmokai.
Uždirbant 2232,80 euro, žmogaus 3 proc. įmoka jau siekia 66,98 euro, todėl valstybės priedas sudaro maždaug pusę jo paties įmokos.
Poveikį pajustų ir dalis tėvų
Yra dar viena grupė, kuriai pakeitimas galėtų būti ypač reikšmingas.
Jeigu II pakopoje kaupiantis žmogus gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką arba yra draudžiamas valstybės lėšomis, tam tikrais laikotarpiais į jo fondą pervedama būtent valstybės skatinamoji įmoka.
Jeigu ši būtų panaikinta, atitinkamu laikotarpiu reguliarių pervedimų į II pakopos fondą galėtų apskritai nebelikti.
Todėl diskusija nėra aktuali vien žmonėms, kuriems iki pensijos liko nedaug metų.
Kodėl apskritai siūloma valstybės įmokos atsisakyti?
Projektą pateikęs Seimo narys Algirdas Sysas dabartinę sistemą kritikuoja dėl to, kad valstybės biudžeto pinigais remiama tik ta visuomenės dalis, kuri kaupia II pakopoje.
Projekto aiškinamajame rašte taip pat argumentuojama, kad valstybės skiriamos lėšos galėtų būti naudojamos kitoms biudžeto reikmėms arba visų pensininkų pensijoms didinti. 2026 metais skatinamosioms įmokoms buvo numatyti šimtai milijonų eurų.
Tai yra projekto autoriaus argumentai, o ne jau priimta valstybės politika.
Kita svarbi aplinkybė – Lietuva ką tik iš esmės pertvarkė II pakopą.
Nuo 2026 metų automatinio įtraukimo atsisakyta, kaupimas tapo savanoriškas, o nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. galioja pereinamasis laikotarpis, per kurį dalyviai gali pasitraukti iš sistemos nustatytomis sąlygomis.
Ministerija ragina neskubėti su dar viena reforma
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipė dėmesį, kad naujoji II pakopos sistema pradėjo veikti tik šiais metais.
Todėl gyventojai dar net nespėjo iki galo apsispręsti, ar nori joje likti.
Dabartinė oficiali tvarka tebėra aiški: kaupiantis žmogus moka standartinę 3 proc. įmoką, o valstybė 2026 metais papildomai skiria 33,49 euro per mėnesį.
Tad šiandien žmogaus pensijų fondo sąskaitoje niekas automatiškai nemažinama.
Svarbiausia detalė – 126 eurai dar nėra „atimti“
Skaičius „126 eurais mažesnė pensija“ skamba grėsmingai, tačiau jį būtina suprasti teisingai.
Tai nėra priimtas sprendimas, kad dabartiniams 30-mečiams valstybė ateityje sumažins pensiją 126 eurais.
Tai hipotetinis skaičiavimas, rodantis, kiek galėtų skirtis papildomos mėnesinės pajamos iš II pakopos, jeigu valstybės įmoka būtų panaikinta, žmogus kauptų iki 65 metų, o pinigų investavimo rezultatai atitiktų pasirinktas prielaidas.
Tačiau vienas dalykas iš skaičiavimų matyti labai aiškiai: 33,49 euro per mėnesį per kelis dešimtmečius nebėra tik 33,49 euro.
Kuo jaunesnis žmogus, tuo daugiau laiko šie pinigai turi būti investuojami ir tuo didesnis gali tapti galutinis skirtumas.
Todėl Seime prasidėjusi diskusija dėl iš pirmo žvilgsnio nedidelės valstybės įmokos gali tapti vienu svarbiausių klausimų tiems, kurie II pakopoje dar planuoja kaupti kelis dešimtmečius.
