Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojų piniginė gali sulaukti dar vieno smūgio. Ekonomistai perspėja, kad artėjant naujam žemės ūkio sezonui spaudimas maisto ir degalų kainoms gali didėti. Tačiau kainų specialistai ragina nepasiduoti išankstinėms kalboms apie brangimą – dalis produktų šiuo metu, priešingai, pinga.
Apie tai diskutuota TV3 laidoje „Dienos pjūvis“, kurioje situaciją vertino Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Brangsta tai, kas galiausiai atsiduria pirkinių krepšelyje
E. Stonkutė atkreipė dėmesį, kad svarbu vertinti ne vien artėjantį rudenį, bet visą naują maisto sezoną iki kitų metų.
Pasak jos, ūkininkams šiuo metu tenka susidurti su išaugusiomis sąnaudomis. Brango dyzelinas, trąšos, transportas, o naftos produktų kainų pokyčiai persiduoda ir plastiko, naudojamo maisto pakuotėms, kainoms.
Dalis šių sąnaudų galiausiai gali atsispindėti žemės ūkio produkcijos kainose.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas pabrangimas automatiškai bus perkeltas pirkėjui. Galutinę kainą lemia ir pasaulinė pasiūla, paklausa, derlius bei konkurencija.
Maisto kainos kol kas ne visur kyla
Čia situacija tampa gerokai įdomesnė.
P. Čepkauskas teigė, kad šiuo metu maisto produktų kainos nėra bendrai kylančios – kai kurios jų net mažėja. Jo teigimu, didelę reikšmę gali turėti tai, kokie lūkesčiai dabar formuojami visuomenėje.
Kainų specialistas įspėjo, kad nuolatinės kalbos apie būsimą brangimą gali pačios daryti įtaką vartotojų ir verslo elgesiui. Jis prisiminė praėjusių metų situaciją su bulvėmis, kai buvo prognozuojamas didelis jų trūkumas ir kainų augimas, tačiau galiausiai bulvės tapo pigesnės.
Todėl vien prognozės dar nėra faktas.
Ūkininkams sąnaudos gali smogti iš naujo
Vis dėlto yra priežasčių, dėl kurių maisto rinkoje artimiausiu metu gali atsirasti papildomo spaudimo.
E. Stonkutė nurodė, kad pasaulinėje žemės ūkio rinkoje gali mažėti pasiūla. Tam įtakos turi ne tik ekonominiai procesai, bet ir orai, konfliktai bei logistikos sutrikimai.
Rusijos ir Ukrainos karo sąlygomis buvo atakuojama žemės ūkio bei eksporto infrastruktūra. Tai gali apsunkinti grūdų ir kitų produktų tiekimą iš regiono, kuris yra svarbus pasaulinei maisto rinkai.
Prie rizikų priskiriamos ir sausros bei potvyniai įvairiuose pasaulio regionuose.
Jeigu pasiūla sumažėtų, o paklausa išliktų panaši, kainų spaudimas galėtų padidėti.
Dar viena rizika – degalų kainos
Ekonomistė taip pat atkreipė dėmesį į energetikos rinką.
Naftos kainoms įtakos turi geopolitinė įtampa, o Rusijos ir Ukrainos atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą gali veikti degalų pasiūlą.
Rusija anksčiau buvo viena svarbių dyzelino eksportuotojų, tačiau jos eksporto ribojimai keičia situaciją tarptautinėje rinkoje.
Todėl, pasak Stonkutės, įtampa gali būti jaučiama ne tik parduotuvių lentynose, bet ir degalinėse.
Degalų brangimas savo ruožtu gali turėti antrinį poveikį – didesnės transportavimo išlaidos gali didinti ir kitų prekių savikainą.
Ar pardavėjai kainas sumažins, kai sąnaudos kris?
Tai vienas iš klausimų, kuris labiausiai rūpi vartotojams.
Jeigu žaliavos ar energija atpigtų, teoriškai turėtų mažėti ir dalies produktų savikaina. Tačiau galutinę kainą lemia ne vien žaliavos.
E. Stonkutė ragino neskubėti daryti išvados, kad pardavėjai automatiškai išlaikys aukštesnes kainas. Pasak jos, daug ką sprendžia pati rinka – jeigu produkcijos pasiūla bus didelė, o pirkėjai jos nepirks, kainos gali mažėti.
Tai reiškia, kad vartotojams svarbu ne tik tai, kiek kainuoja pagaminti produktą, bet ir kiek žmonės pasirengę už jį mokėti.
Lietuvai gresia ir platesnis ekonominis klausimas
Pokalbyje paliesta ne tik maisto ar degalų kainų tema.
P. Čepkauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvai svarbus ir eksporto klausimas. Jo vertinimu, prekių eksporto padėtis šiemet nėra tokia palanki kaip ankstesniais metais, o paslaugų eksportas ne visais atvejais kompensuoja šį skirtumą.
Tai svarbu todėl, kad Lietuvos ekonomika stipriai priklauso nuo prekybos su užsienio rinkomis.
Jeigu išorinė paklausa mažėtų, o valstybės investicijų impulsas ateityje taip pat silpnėtų, verslui ir privačioms investicijoms tektų didesnis vaidmuo palaikant ekonomikos augimą.
Tad ar pirkėjų laukia naujas kainų šuolis?
Kol kas vienareikšmiško atsakymo nėra.
Vienoje pusėje – brangesni degalai, trąšos, transportas, geopolitinė įtampa ir galimi derliaus svyravimai. Visa tai gali didinti kainų spaudimą.
Kitoje pusėje – rinkos konkurencija, galimas geras derlius ir jau dabar fiksuojamas kai kurių maisto produktų pigimas.
Todėl teiginys, kad visos kainos būtinai smarkiai kils, būtų per ankstyvas. Tačiau ekonomistų įvardijamos rizikos rodo, kad artėjantis sezonas pirkėjams gali būti nenuspėjamas – o ypač atidžiai bus stebimos maisto ir degalų kainos.
