Kamilė Lukauskytė
Rusijoje vykstant antrajai parlamento rinkimų dienai, Maskva paskelbė apie esą didelio masto kibernetines atakas prieš elektroninio balsavimo sistemą. Rusijos pareigūnai teigia, kad išpuoliai buvo intensyvūs ir tęsėsi visą naktį.
Tačiau kartu su šiuo pranešimu iš karto kyla ir kitas klausimas: kas iš tikrųjų įvyko ir kas galėjo būti už šių atakų?
Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova šeštadienį pareiškė, kad Maskvos elektroninio balsavimo sistemą buvo bandoma sutrikdyti „labai galinga ir nuolatine“ kibernetine ataka. Pasak jos, išpuolis nesibaigė ir toliau buvo atremiamas.
Vis dėlto Rusijos pareigūnai nepateikė išsamių techninių duomenų, kurie leistų nepriklausomai įvertinti atakos mastą ar jos kilmę. RFE/RL taip pat pažymi, kad nepriklausomo šių teiginių patvirtinimo kol kas nėra.
Ataka sutapo su itin jautriu momentu
Laikas, kada paskelbta apie kibernetines atakas, nėra eilinė detalė.
Rusijoje nuo penktadienio iki sekmadienio vyksta trijų dienų parlamento rinkimai. Balsuojama dėl visų 450 Valstybės Dūmos vietų. Elektroninis balsavimas šiuose rinkimuose yra viena iš naudojamų balsavimo formų.
Būtent elektroninė sistema Maskvoje, pasak Rusijos rinkimų institucijų, tapo kibernetinių atakų taikiniu.
Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija taip pat pranešė apie bandymą sutrikdyti ryšių linijas šalies Tolimuosiuose Rytuose. Pasak ministerijos, šis bandymas buvo atremtas, o ryšys atkurtas.
Tai reiškia, kad Maskva kalba ne apie vieną izoliuotą incidentą, o apie kelias galimas atakas prieš skirtingas infrastruktūros dalis.
Tačiau kol kas neaišku, ar visi šie incidentai buvo tarpusavyje susiję.
Putinas jau buvo įvardijęs Ukrainą
Dar prieš paskelbiant apie kibernetines atakas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą bandymu trukdyti rinkimams.
Rusijos vadovas teigė, kad Ukraina siekia daryti įtaką balsavimo procesui, tačiau nepateikė viešų įrodymų, kurie pagrįstų šį kaltinimą. Ukraina savo ruožtu Rusijoje vykstančius rinkimus yra pavadinusi farsu.
Todėl naujasis pranešimas apie kibernetines atakas iš karto atsidūrė platesniame politiniame kontekste.
Svarbu ir tai, kad Rusijos rinkimai vyksta ne tik šalies teritorijoje. Balsavimas organizuojamas ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose – sprendimas, kurį Ukraina ir daugelis tarptautinių veikėjų laiko neteisėtu.
Tai ne pirmas įspėjimas apie rinkimų sistemų pažeidžiamumą
Dar prieš prasidedant balsavimui anoniminė programišių grupė teigė įsilaužusi į sistemas, susijusias su Rusijos rinkimų infrastruktūra.
Grupė „CikLeak“ tvirtino gavusi prieigą prie Rusijos centrinės rinkimų komisijos ir su rinkimų platforma „Vybory“ susijusių bendrovių sistemų. Programišiai taip pat teigė pavogę vidinius dokumentus, serverių konfigūracijas ir kitą informaciją.
Tačiau šie ankstesni teiginiai ir šeštadienį paskelbti Rusijos valdžios pranešimai yra skirtingi įvykiai, todėl jų nereikėtų automatiškai laikyti vienos operacijos dalimis.
Kuo baigsis rinkimai?
Balsavimas Rusijoje tęsis iki sekmadienio vakaro. Po jo paaiškės, kam atiteks 450 Valstybės Dūmos vietų.
Rinkimai vyksta griežtai kontroliuojamoje politinėje aplinkoje. Prieš karą Ukrainoje pasisakantiems kandidatams buvo smarkiai apribotos galimybės dalyvauti, o opozicinėms jėgoms kyla įvairių teisinių ir politinių kliūčių.
Todėl kibernetinių atakų istorija įgauna papildomą reikšmę.
Kol kas nėra nepriklausomų duomenų, kurie leistų nustatyti, kas organizavo Rusijos pareigūnų minimus išpuolius. Tačiau vienas dalykas jau aiškus: rinkimai Rusijoje vyksta ne tik balsavimo kabinose – mūšis dėl informacijos, sistemų ir pasitikėjimo persikelia ir į skaitmeninę erdvę.
