Kamilė Lukauskytė
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius išsakė nemalonią žinią visai Europai: jeigu Rusija nuspręstų paleisti raketas į Europos teritoriją, daliai NATO valstybių šiandien būtų itin sunku jas atremti. Pasak jo, karo Ukrainoje patirtis rodo, kad Europa nespėja tokiu pačiu greičiu, kaip keičiasi oro karo technologijos.
Latvijos vadovo pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukrainoje oro karas toliau sparčiai keičiasi, o bepiločiai orlaiviai tampa vis svarbesne Rusijos atakų priemone.
Rinkevičius teigė, kad Europa ir NATO susiduria su rimtomis oro gynybos problemomis. Jo vertinimu, nepakanka vien turėti modernias sistemas – jos turi būti nuolat pritaikomos prie naujų technologijų, o tam reikia laiko, pinigų ir gamybinių pajėgumų.
Technologijos keičiasi greičiau, nei spėja kariuomenės
Vienas pagrindinių Latvijos prezidento perspėjimų susijęs su dronų karu. Rinkevičius sakė, kad Ukrainoje jis vystosi „žaibišku greičiu“, todėl tai, kas šiandien laikoma pasirengimu ateities konfliktui, jau kitais metais gali būti pasenę.
Tai ypač aktualu oro gynybai. Kariuomenėms tenka vienu metu spręsti kelias problemas: kaip aptikti mažus ir sunkiai pastebimus dronus, kaip apsaugoti svarbiausius objektus nuo raketų bei kaip nešvaistyti brangių priešlėktuvinių raketų į gerokai pigesnius bepiločius.
„Matome, kad oro gynyba, gynyba nuo dronų, priešbalistinė gynyba turi rimtų problemų. Ir būkime atviri. Jų turi Ukraina. Jų turi visa Europa ir NATO“, – Rinkevičiaus žodžius cituoja žiniasklaida.
Kas nutiktų, jeigu raketos skristų į Europą?
Būtent šioje vietoje Latvijos prezidentas išsakė labiausiai neraminantį scenarijų.
Jo teigimu, jeigu Rusija nuspręstų paleisti kelias raketas į Europos teritoriją, šiandien daugeliui Europos šalių būtų labai sudėtinga su tuo susidoroti. Tai nėra teiginys, kad tokia ataka yra neišvengiama – Rinkevičius kalbėjo apie Europos pasirengimo lygį galimos eskalacijos atveju.
Kitaip tariant, problema nėra vien tai, kiek raketų turi NATO šalys. Ne mažiau svarbu, kiek jų galima vienu metu aptikti, sekti ir sunaikinti.
Ukrainos karas tapo savotiška realaus lauko laboratorija, kurioje kasdien išbandomos naujos puolimo ir gynybos technologijos. Būtent dėl to Europos kariuomenėms tenka nuolat keisti savo planus.
Perspėjimas nereiškia, kad Rusija ruošiasi pulti NATO
Svarbi ir kita Rinkevičiaus pareiškimo dalis.
Latvijos prezidentas kartu pažymėjo, kad šiuo metu faktai nerodo pasirengimo didelio masto Rusijos invazijai į NATO ar Europos Sąjungos teritoriją – nėra tokio pajėgų telkimo, kurio tokiai invazijai reikėtų.
Tačiau tai nekeičia diskusijos apie pasirengimą. NATO valstybės pastaraisiais metais daug dėmesio skiria oro ir priešraketinei gynybai, ypač rytiniame Aljanso flange.
Latvijai, Lietuvai ir Estijai ši tema itin aktuali dėl geografinės padėties. Baltijos šalys yra arti Rusijos ir Baltarusijos, todėl jų oro erdvės apsauga bei ankstyvas grėsmių aptikimas yra vieni svarbiausių regiono gynybos klausimų.
Europa gauna Ukrainos karo pamoką
Rinkevičiaus perspėjimo esmė – laikas.
Europa negali ruoštis vien vakar dienos karui. Ukrainos patirtis rodo, kad raketų, dronų, elektroninio karo ir oro gynybos technologijos keičiasi labai greitai.
Todėl klausimas dabar ne tik apie tai, kiek Europa turi raketų ar oro gynybos sistemų. Vis svarbiau tampa tai, kaip greitai šalys sugeba gaminti naują ginkluotę, papildyti atsargas, integruoti skirtingas sistemas ir prisitaikyti prie naujų grėsmių.
Latvijos prezidento žodžiai skamba kaip priminimas, kad Europos saugumas priklauso ne vien nuo turimų ginklų skaičiaus. Ne mažiau svarbu, ar gynybos sistemos spėja prisitaikyti prie karo, kuris keičiasi beveik kasdien.
