Kamilė Lukauskytė
Po visai šalia Lenkijos sienos vykstančių Rusijos smūgių Varšuva skubiai stiprina civilinės saugos sistemą. Rytinėje šalies dalyje iki metų pabaigos planuojama įrengti daugiau kaip tūkstantį automatinių pavojaus sirenų – beveik tris kartus daugiau nei jų yra dabar.
Šis sprendimas priimtas tvyrant vis didesnei įtampai prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos intensyviai atakavo Vakarų Ukrainą, o kai kurie smūgiai įvyko vos už kelių kilometrų nuo NATO valstybės teritorijos.
Sirenų skaičius išaugs daugiau nei tris kartus
Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis šeštadienį Liubline paskelbė, kad rytinėje Liublino vaivadijoje iki metų pabaigos turėtų veikti daugiau kaip 1 tūkst. automatinių pavojaus sirenų.
Palyginimui, šiuo metu regione jų yra beveik 350, o 2024 metų pradžioje veikė vos apie 30. Tai reiškia, kad per gana trumpą laiką civilinės saugos infrastruktūra regione buvo ir toliau bus plečiama labai sparčiai.
Pasak ministro, Rusija pakeitė savo atakų pobūdį ir vis dažniau smogia objektams netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos, naudodama raketas bei reaktyvinius dronus.
Todėl Lenkija ruošiasi ne tik karinėmis priemonėmis.
Smūgis vos už kelių šimtų metrų nuo sienos
Nerimą Varšuvoje ypač sustiprino naujausi įvykiai.
Ketvirtadienį Rusijos pajėgos smogė Vakarų Ukrainai. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigė, kad prie Dorohusko pasienio perėjos, vos už kelių šimtų metrų nuo Lenkijos sienos, nugriaudėjo galingas sprogimas – buvo smogta Ukrainos degalinei.
Tuo metu Lenkija ir NATO pakėlė naikintuvus, o Liublino ir Žešuvo oro uostuose laikinai buvo sustabdytas skrydžių vykdymas. Gyventojai rytiniuose šalies regionuose taip pat gavo perspėjimus apie galimą oro pavojų.
Vis dėlto svarbi detalė: Lenkijos oro erdvės pažeidimo tuo metu nebuvo užfiksuota. Lenkijos kariuomenė vėliau patvirtino, kad sustiprintos parengties operacija baigta ir šalies oro gynybos bei radarų sistemos grįžo į įprastą režimą.
Dar vienas dronas – vos už 2 kilometrų nuo Lenkijos
Situacija pasienyje buvo įtempta ir anksčiau.
Rugsėjo 13 dieną Rusijos dronas pataikė į keleivinio traukinio lokomotyvą Vakarų Ukrainoje esančioje geležinkelio stotyje. Nuo Lenkijos sienos iki smūgio vietos buvo maždaug du kilometrai.
Kitas Rusijos drono smūgis buvo užfiksuotas prie sunkvežimio degalinėje. Dėl incidentų buvo evakuojami žmonės, laikinai stabdomas sienos kirtimas, o Lenkijos pareigūnai pradėjo stiprinti pasienio infrastruktūros apsaugą.
Lenkijos kariuomenė pasienyje stato ir fizines apsaugos konstrukcijas, stebėjimo bei apsaugos postus.
Lenkijoje – tūkstančiai slėptuvių
Civilinė sauga stiprinama ne vien sirenomis.
Liublino vaivadijoje, pasak M. Kierwinskio, avarinėms situacijoms paruošta beveik 3,5 tūkst. civilinių slėptuvių. Šeštadienį Liublino ir pietrytinėje Pakarpatės vaivadijoje taip pat vyko civilinės saugos pratybos. Jų metu tikrinta, kaip įvairios tarnybos ir vietos valdžia reaguotų į galimą krizę.
Tokie veiksmai vyksta ne todėl, kad Lenkijos teritorijoje būtų paskelbtas karinis pavojus. Jie atspindi Varšuvos siekį būti pasiruošusiai situacijai, kai karas Ukrainoje vis dažniau priartėja prie NATO rytinio flango.
Kodėl sirenos tampa tokios svarbios?
Sirenų sistema yra viena paprasčiausių priemonių greitai perspėti didelį žmonių skaičių.
Ji gali būti naudojama ne tik karo atveju, bet ir kitų didelių ekstremaliųjų situacijų metu. Tačiau būtent dabartinė saugumo situacija Lenkijoje suteikė šiai infrastruktūrai naują reikšmę.
Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad net ir nepažeidus NATO teritorijos, smūgiai Ukrainoje gali turėti tiesioginių pasekmių kaimyninėms valstybėms – nuo naikintuvų pakėlimo į orą iki oro uostų veiklos sustabdymo ir gyventojų perspėjimo.
Todėl Lenkija ruošiasi tam, kad kitą kartą perspėjimas žmones pasiektų dar greičiau.
Ir kol Rusijos raketos bei dronai vis dažniau pasirodo netoli NATO sienų, Varšuva akivaizdžiai stiprina ne tik kariuomenę, bet ir tai, kas turi apsaugoti civilius gyventojus.
