Kamilė Lukauskytė
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiuntė aiškų signalą Kremliui – šalies oro erdvės pažeidimai nebus toleruojami. Valstybės vadovas pareiškė, kad Lietuva pasirengusi numušti grėsmę keliantį orlaivį net ir tuomet, jei tam tektų panaudoti brangias oro gynybos raketas. Tačiau tai – tik dalis jo perspėjimo. Prezidentas taip pat prabilo apie pavojingą Rusijos elgesį ir galimas naujas provokacijas Baltijos regione. TikrojiLietuva.net
Po incidentų danguje – griežta prezidento pozicija
Pastaruoju metu Lietuvos oro erdvėje užfiksuoti galimi bepiločių orlaivių pažeidimai sukėlė diskusijų dėl šalies pasirengimo reaguoti į tokias grėsmes.
Dėl dviejų incidentų buvo skelbiamas oro pavojus.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva turi būti pasirengusi ne tik pastebėti įtartinus objektus, bet ir juos sunaikinti, jeigu nustatoma reali grėsmė.
Pasak G. Nausėdos, svarbiausia užtikrinti, kad oro gynybos sistemos veiktų skirtinguose aukščiuose ir įvairiomis oro sąlygomis.
Tai reiškia, kad Lietuvai būtinos tiek tolimojo, tiek artimojo nuotolio aptikimo ir gynybos priemonės.
Brangios raketos nebus kliūtis?
Vienas ryškiausių prezidento pareiškimų buvo susijęs su oro gynybos priemonių kaina.
G. Nausėda leido suprasti, kad valstybės saugumas negali būti vertinamas vien pagal tai, kiek kainuoja konkreti raketa.
Jeigu orlaivis pažeistų Lietuvos oro erdvę ir būtų nustatyta, kad jis kelia grėsmę, valstybė turi būti pasirengusi jį numušti.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas į oro erdvę patekęs objektas automatiškai būtų naikinamas.
Sprendimai priklausytų nuo grėsmės pobūdžio, objekto atpažinimo ir galiojančių reagavimo procedūrų.
Prezidentas taip pat atskleidė, kad turima įranga intensyviai bandoma, o skirtingų sistemų veiksmingumas vertinamas praktikoje.
Rusijos elgesį apibūdino itin griežtai
Kalbėdamas apie saugumo padėtį regione, G. Nausėda atkreipė dėmesį į Rusijos ekonomines problemas ir karo Ukrainoje eigą.
Jo vertinimu, Rusijai nepasiekiant norimų rezultatų fronte ir susiduriant su vidaus sunkumais, gali daugėti provokacijų prieš Baltijos šalis.
Prezidentas pavartojo vaizdingą palyginimą:
„Sužeistas žvėris visada būna pavojingesnis.“
Šiais žodžiais jis apibūdino galimą Kremliaus reakciją į nesėkmes.
Vis dėlto tai yra prezidento pateiktas grėsmių vertinimas, o ne patvirtinta informacija apie konkretų Rusijos planuojamą išpuolį prieš Lietuvą.
Baltijos šalims žadamas didesnis dėmesys
Prezidentas taip pat kalbėjo apie Europos Sąjungos ir NATO vaidmenį stiprinant regiono saugumą.
Vilniuje surengtame susitikime su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Baltijos valstybių vadovais aptartos naujos gynybos iniciatyvos.
Viena jų – vadinamoji Europos dronų siena.
Šios iniciatyvos tikslas – sustiprinti bepiločių orlaivių aptikimą, stebėjimą ir reagavimą į galimus oro erdvės pažeidimus.
Taip pat aptarta „Rytų flango sargybinio“ iniciatyva, skirta stiprinti Europos rytinių sienų saugumą.
G. Nausėdos teigimu, tokie projektai svarbūs ne tik kariniu, bet ir finansiniu požiūriu, nes jų įgyvendinimui gali būti skiriama Europos Sąjungos parama.
NATO ruošiasi galimoms provokacijoms
Prezidentas komentavo ir pranešimus apie galimus NATO vadovavimo struktūros pokyčius.
Remiantis žiniasklaidoje paskelbta informacija, svarstomi sprendimai, kurie leistų greičiau dislokuoti sąjungininkų pajėgas Latvijoje ir Estijoje, jei regione kiltų konfliktas.
G. Nausėda pabrėžė, kad NATO vertina įvairias galimas grėsmes.
Tačiau prezidentas kartu pažymėjo, kad didėjanti provokacijų rizika nebūtinai reiškia pasirengimą plataus masto karinei operacijai prieš Baltijos valstybes.
Tai svarbus skirtumas, nes kalbama apie pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams, o ne apie paskelbtą neišvengiamą karą.
Nerimą kelia ir JAV karių ateitis Europoje
Dar viena svarbi tema – Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų dislokavimas Europoje.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė skirtingų pranešimų apie galimus JAV kariuomenės pokyčius.
Vieni jų susiję su pajėgų mažinimu tam tikrose Europos vietose, kiti – su papildomu karių dislokavimu rytiniame NATO flange.
G. Nausėda pripažino, kad galutiniai sprendimai dar nėra aiškūs.
Pasak jo, planavimo procesai Vašingtone tebevyksta, todėl šiuo metu būtų per anksti tiksliai įvardyti, kaip pasikeis JAV karinis buvimas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.
Kartu prezidentas pabrėžė, kad Lietuva išlieka atsakinga NATO sąjungininkė, o jos pastangos stiprinti gynybą yra vertinamos.
Ką šis perspėjimas reiškia Lietuvai?
Prezidento pareiškimas pirmiausia reiškia siekį sustiprinti Lietuvos atgrasymo pajėgumus.
Šalies vadovas nori, kad potencialūs oro erdvės pažeidėjai suprastų: Lietuva investuoja į grėsmių aptikimą ir prireikus yra pasirengusi imtis gynybinių veiksmų.
Tačiau kartu svarbu nepainioti griežtos politinės žinutės su pranešimu apie tiesiogiai gresiantį karinį konfliktą.
G. Nausėda nepaskelbė, kad Lietuvai neišvengiamai gresia karas. Jis perspėjo apie galimas provokacijas ir pabrėžė būtinybę joms pasiruošti kartu su NATO bei Europos Sąjungos partneriais.
Prezidento žinutė Maskvai aiški: Lietuvos oro erdvės saugumas laikomas prioritetu, o sąjungininkų bendradarbiavimas turi padėti užkirsti kelią pavojingiems incidentams.
