Kamilė Lukauskytė
Rusijoje baigėsi trečią dieną trukę parlamento rinkimai, tačiau paskutinė balsavimo diena buvo pažymėta ne tik biuleteniais. Maskva pranešė apie didelę Ukrainos dronų ataką, o tuo metu pradėti skelbti pirmieji balsavimo rezultatai.
Pirminiais Rusijos duomenimis, Kremliaus remiama „Vieningoji Rusija“ surinko 49,4 proc. balsų. Komunistų partija gavo 14,2 proc., LDPR – 10,7 proc., „Naujieji žmonės“ – 9,7 proc., o „Teisingoji Rusija“ – 6,6 procento.
Paskutinę balsavimo dieną – didelė dronų ataka
Rinkėjams einant balsuoti paskutinę rinkimų dieną, Rusijos pareigūnai pranešė apie didelio masto Ukrainos dronų smūgius.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad prieš sostinę buvo surengta didžiausia tokio pobūdžio ataka nuo plataus masto karo pradžios. Jo teigimu, į Rusiją buvo pasiųsta apie 1 600 dronų, iš jų maždaug 450 – į Maskvos kryptį. Šie skaičiai nėra nepriklausomai patvirtinti.
Rusijos pareigūnai pranešė apie žuvusius ir sužeistuosius, taip pat apie gaisrą naftos perdirbimo gamykloje.
Reuters skelbė, kad Maskvos regione per atakas žuvo trys žmonės, o dar du žmonės žuvo Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Chersono srities dalyje. Taip pat buvo pranešta apie žalą naftos perdirbimo objektui Maskvos regione.
Kremlius rinkimus siejo su parama karui
Šie rinkimai Rusijai buvo ypatingi tuo, kad tai pirmieji parlamento rinkimai nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kremlius balsavimą pristatė kaip galimybę parodyti visuomenės paramą prezidento Vladimiro Putino politikai ir karui Ukrainoje. „Vieningosios Rusijos“ kandidatų sąrašuose buvo ir karo veteranų.
Tuo metu Ukrainos valdžia Rusijos rinkimus vadino neteisėtais ir jų rezultatų nepripažįsta. Kritikos rinkimų procesui taip pat išsakė Vakarų valstybės ir demokratiją stebinčios organizacijos.
Svarbus rinkimų kontekstas – ribota politinė konkurencija. Karui besipriešinusiai partijai „Jabloko“ nebuvo leista dalyvauti federaliniame rinkimų sąraše, o dalis kitų Kremliaus kritikų yra kalinami, emigravę arba pašalinti iš politinio proceso.
„Vieningoji Rusija“ – aiškiai priekyje
Paskelbta valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro VCIOM apklausa rodo, kad „Vieningoji Rusija“ gali išlaikyti dominuojančią padėtį Valstybės Dūmoje.
Pirminiai skaičiai rodo, kad partija gavo beveik pusę balsų. Tuo metu keturios kitos parlamentinės partijos taip pat peržengė 5 proc. ribą.
Pagal pirmuosius duomenis:
- „Vieningoji Rusija“ – 49,4 proc.;
- Komunistų partija – 14,2 proc.;
- LDPR – 10,7 proc.;
- „Naujieji žmonės“ – 9,7 proc.;
- „Teisingoji Rusija“ – 6,6 proc.
Tai – preliminarūs duomenys, todėl galutinis mandatų pasiskirstymas gali keistis.
Rinkimų dieną – ir pranešimai apie kibernetines atakas
Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Rusijos rinkimų infrastruktūros problemos.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova pareiškė, kad rinkimų infrastruktūra patyrė daugiau kaip 1 000 DDoS atakų bangų. Ji taip pat teigė, kad atakas vykdė profesionalios ir gerai koordinuotos grupės, tačiau konkretaus kaltininko nenurodė.
Anksčiau Rusijos pareigūnai dėl kibernetinių išpuolių kaltino išorines jėgas ir teigė, kad bandyta sutrikdyti elektroninį balsavimą.
Šių teiginių nepriklausomai patvirtinti nėra pagrindo.
Karas rinkimus pasiekė tiesiogiai
Šių rinkimų fonas nuo ankstesnių Rusijos parlamento rinkimų skyrėsi tuo, kad karas Ukrainoje tapo ne tik pagrindine politinės darbotvarkės dalimi, bet ir tiesiogiai pasiekė rinkimų dieną.
Kol Rusijos rinkėjai balsavo, virš Maskvos ir kitų regionų skambėjo oro pavojaus signalai, o Rusijos valdžia skelbė apie numuštus dronus ir smūgių padarinius.
Maskva pareiškė, kad Ukraina bandė sutrikdyti rinkimus, tačiau nėra pranešimų, kad rinkimų apylinkės būtų tiesiogiai nukentėjusios nuo šių smūgių.
Tuo metu Kyjivas Rusijos rinkimus vertina kaip politinį procesą, kuris negali būti laikomas laisvu ir teisėtu.
Pirmieji skaičiai – tik pradžia
Kol kas aiškiausia rinkimų žinia yra ta, kad „Vieningoji Rusija“ išlieka pirmoje vietoje, o kitos į parlamentą patekti turinčios partijos gerokai atsilieka.
Tačiau šių rinkimų reikšmė vertinama ne vien pagal procentus. Jie vyksta penktaisiais plataus masto karo Ukrainoje metais, Rusijoje stipriai apribojus opozicijos veiklą, o paskutinę balsavimo dieną šalį pasiekus dideliam Ukrainos smūgių mastui.
Todėl rinkimų finišas Rusijoje tapo neįprastu vaizdu: vienoje pusėje – paskutiniai balsai ir pirmieji rezultatų procentai, kitoje – virš Maskvos dangų užtemdę dronų atakų pranešimai.
