Kamilė Lukauskytė
Rusijos parlamento rinkimai baigėsi Vladimiro Putino valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ rekordiniu rezultatu. Partija turėtų kontroliuoti 355 iš 450 Valstybės Dūmos vietų. Tuo metu Europos Sąjunga rinkimų procesą įvertino itin kritiškai ir pareiškė, kad dalyvavusiems organizuojant balsavimą okupuotose Ukrainos teritorijose gali būti taikomos sankcijos.
Rinkimai į Rusijos Valstybės Dūmą vyko rugsėjo 18–20 dienomis. Tai buvo pirmieji parlamento rinkimai nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Pirmadienį paskelbti beveik galutiniai rezultatai rodo, kad „Vieningoji Rusija“ surinko 57,83 proc. balsų pagal partijų sąrašus. Atsižvelgus ir į vienmandates apygardas, partijai prognozuojamos 355 vietos iš 450. Tai būtų didžiausias jos mandatas istorijoje.
Partija gaus konstitucinę daugumą
355 vietos reiškia daugiau nei dviejų trečdalių mandatų kontrolę. Tokia dauguma suteikia galimybę partijai savarankiškai priimti įstatymus ir inicijuoti Konstitucijos pakeitimus, nereikalaujant kitų parlamento frakcijų paramos.
Palyginti su ankstesniais Dūmos rinkimais, „Vieningosios Rusijos“ rezultatas pagerėjo. 2021 metais partija pagal partijų sąrašus buvo gavusi 49,8 proc. balsų.
Į parlamentą taip pat patenka Komunistų partija, LDPR, „Naujieji žmonės“ ir „Teisingoji Rusija“. „Reuters“ pažymi, kad šios parlamentinės partijos svarbiausiais klausimais pastaraisiais metais dažnai balsavo panašiai kaip valdančioji partija.
ES rinkimus įvertino itin kritiškai
Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė oficialų pareiškimą dėl Rusijos parlamento rinkimų.
ES teigimu, rinkimai vyko politinėje aplinkoje, kurioje buvo ribojama opozicijos veikla, o rinkėjams esą nebuvo sudarytos vienodos sąlygos pasirinkti iš skirtingų politinių alternatyvų.
ES taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija į federalinį balsavimą neleido kandidatuoti „Jabloko“ partijos federaliniam sąrašui. ES ją įvardija kaip vieną iš paskutinių likusių opozicinių jėgų ir vienintelę registruotą partiją, turėjusią aiškią prieš karą nukreiptą platformą.
ES taip pat kritikavo Rusijos sprendimą nekviesti ESBO rinkimų stebėtojų.
Kaja Kallas: tai – dar vienas žingsnis atgal
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas rinkimus pavadino demokratijos „fasadu“.
Ji teigė, kad Kremlius nutildė opoziciją, uždraudė vienintelę įregistruotą partiją, prieštaravusią karui Ukrainoje, ir neįsileido tarptautinių rinkimų stebėtojų.
K. Kallas taip pat pareiškė pasiūliusi priemones prieš asmenis, kurie prisidėjo prie rinkimų organizavimo Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
ES oficialiame pareiškime nurodoma, kad sankcijos gali būti taikomos asmenims, organizavusiems vadinamuosius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose arba kandidatuojantiems juose.
Balsavimas vyko ir okupuotose Ukrainos teritorijose
Vienas pagrindinių ES kritikos punktų – Rusijos surengtas balsavimas Kryme bei Rusijos kontroliuojamose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalyse.
Europos Sąjunga pabrėžia, kad šių teritorijų nepripažįsta Rusijos dalimi ir nepripažins ten surengtų rinkimų ar jų rezultatų.
ES teigimu, toks balsavimas pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei tarptautinę teisę.
Kremlius rezultatą aiškina kitaip
Rusijos valdžia rinkimų rezultatą pateikia kaip visuomenės palaikymo Vladimirui Putinui ir jo politikai ženklą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad rezultatai rodo aukštą Rusijos visuomenės konsolidacijos aplink prezidentą lygį. Tuo metu rinkimų komisija nurodė, kad aktyvumas siekė apie 59 proc.
Tačiau tarptautinėje erdvėje rinkimų procesas vertinamas prieštaringai. Kritikai atkreipia dėmesį į opozicijos apribojimus, nepriklausomų stebėtojų nebuvimą ir politines sąlygas, kuriomis vyko balsavimas.
Ką reiškia toks rezultatas?
„Vieningosios Rusijos“ 355 vietos reiškia, kad naujojoje Dūmoje valdantieji turės dar didesnę parlamentinę persvarą.
Tačiau pats rinkimų rezultatas savaime neatsako į klausimą, kaip Maskva ateityje keis savo politiką Ukrainos karo ar santykių su Vakarais klausimais.
Kol kas aišku viena: Rusijos vidaus politinėje sistemoje „Vieningoji Rusija“ išlaiko dominuojančią padėtį, o naujosios Dūmos sudėtis suteikia partijai konstitucinę daugumą.
Tuo metu ES jau signalizuoja, kad rinkimų organizavimas okupuotose Ukrainos teritorijose gali turėti konkrečių pasekmių tiems, kurie prie šio proceso prisidėjo.
