Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje numuštas dronas atkreipė dėmesį ne tik į tai, kaip greitai šalies oro erdvėje buvo sureaguota į grėsmę, bet ir į kitą problemą – kiek tokia reakcija gali kainuoti, jei panašūs incidentai kartotųsi dažnai.
Ukrainoje kariavęs savanoris ir ekspertas Arūnas Kumpis teigia, kad masinis pigių dronų naudojimas gali tapti rimtu iššūkiu oro gynybai. Jo vertinimu, brangiomis raketomis ar naikintuvais naikinti pigius bepiločius ilgalaikėje perspektyvoje būtų sudėtinga.
Tuo metu oficialiai patvirtinta, kad rugsėjo 15-osios naktį į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną sunaikino iš Šiaulių bazės pakilę Italijos naikintuvai. Vėliau paaiškėjo, kad nukritusiame drono objekte buvo sprogmuo, kurį išminuotojai neutralizavo.
„Gerbera“ – pigi, bet pavojinga
A. Kumpio dėmesį ypač patraukė tai, kad numuštas dronas, jo vertinimu, buvo „Gerbera“ tipo aparatas.
Ekspertas aiškino, kad tokie dronai gali būti naudojami keliems tikslams. Jie gali klaidinti oro gynybos sistemas, padėti nustatyti jų pozicijas ir tam tikromis modifikacijomis gabenti sprogstamąjį užtaisą.
Pasak A. Kumpio, „Gerbera“ yra gerokai pigesnė už didesnius smogiamuosius dronus. Jis nurodė, kad tokio drono kaina gali siekti apie 5 tūkst. eurų, kai „Geran-2“ tipo dronas gali kainuoti apie 50 tūkst. eurų.
Ekspertas teigia, kad būtent kainų skirtumas sukuria problemą oro gynybai: jeigu pigus aparatas sunaikinamas labai brangia priemone, ilgalaikėje perspektyvoje toks santykis gali tapti nepalankus.
Lietuvoje droną sunaikino naikintuvai
Rugsėjo 15-osios naktį dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus Vilniaus ir Kauno apskrityse.
NATO oro policijos misiją vykdantys Italijos naikintuvai iš Šiaulių pakilo perimti ir sunaikinti į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto. Krašto apsaugos ministerija vėliau patvirtino, kad dronas buvo sunaikintas.
Iš pradžių buvo skelbta, kad dronas galėjo būti sunaikintas Alytaus rajone. Vėliau vieta patikslinta – nuolaužos rastos Kaišiadorių rajone, netoli Pratkūnų kaimo.
Dar svarbesnė detalė paaiškėjo atlikus pirminį teritorijos patikrinimą. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad dronas turėjo sprogmenį, o išminuotojai jį neutralizavo.
„Dar gerai, kad pataikėme iš pirmo karto“
A. Kumpis atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą – sunaikinant droną buvo panaudota raketinė ginkluotė.
Jo teigimu, jeigu tokie pigūs dronai būtų siunčiami reguliariai ir dideliais kiekiais, oro gynybos sistemoms tektų spręsti ne tik technologinę, bet ir ekonominę problemą.
„Gerbera“ tipo dronai, anot eksperto, gali būti naudojami kaip priemonė išnaudoti priešininko oro gynybos išteklius. Jei kiekvienam tokiam objektui būtų naudojama itin brangi raketa, atsargos galėtų būti eikvojamos gerokai greičiau nei pats užpuolikas patirtų išlaidų.
A. Kumpis taip pat pabrėžė, kad šįkart taikinys buvo sunaikintas iš pirmo karto ir tai, jo vertinimu, buvo svarbus rezultatas. Jis šį rezultatą siejo su naikintuvų įgulų profesionalumu.
Vien sunaikinti droną – nepakanka?
Eksperto vertinimu, ateityje svarbiausia būtų sukurti sistemą, kuri ne tik aptiktų ore esantį objektą, bet ir kuo tiksliau nustatytų, kas jis yra.
Tai leistų parinkti skirtingas priemones skirtingiems taikiniams – nuo mažų ir pigių bepiločių iki sudėtingesnių raketų ar kitų grėsmių.
A. Kumpis teigia, kad „Gerbera“ gali atlikti ir žvalgybinę funkciją, nustatyti oro gynybos pozicijas. Jo nurodomais duomenimis, skirtingos šių dronų modifikacijos gali nuskristi maždaug 300–600 kilometrų, o greitis gali siekti 150–160 km/h. Taip pat jis nurodė, kad kai kurios modifikacijos gali turėti 5–10 kilogramų sprogstamąjį užtaisą.
Oro gynybos stiprinimas nevyksta per vieną dieną
Ekspertas kritiškai vertino ir oro gynybos stiprinimo tempus. Jo teigimu, apie būtinybę stiprinti apsaugą nuo dronų kalbama jau kurį laiką, tačiau naujų sistemų įsigijimas ir jų integravimas užtrunka.
Kita vertus, pats rugsėjo 15-osios incidentas parodė, kad NATO oro gynybos misijos pajėgos gali būti pasitelktos realiai grėsmei Lietuvos oro erdvėje neutralizuoti.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, rugsėjo 14–20 dienomis NATO oro gynybos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai šešis kartus kilo dėl įvairių orlaivių ar objektų. Vienas iš šių atvejų buvo būtent į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono sunaikinimas.
Tačiau incidentas kartu iškėlė platesnį klausimą: kaip Lietuvos ir NATO oro gynyba būtų pasirengusi situacijai, jeigu panašūs dronai į Baltijos šalių oro erdvę pradėtų skristi ne pavieniui, o didesnėmis grupėmis.
Kol kas tai – eksperto vertinamas scenarijus, o ne įvykęs masinis puolimas. Tačiau būtent pigių dronų gausa Ukrainos kare jau tapo vienu iš svarbių šiuolaikinės oro gynybos iššūkių.
