Kamilė Lukauskytė
Slovakijos premjero Roberto Fico pareiškimai apie NATO ir Rusiją sukėlė aštrią reakciją kaimyninėje Čekijoje. R. Fico pareiškė, kad Vakarų politikai esą daro viską, jog kiltų konfliktas tarp NATO ir Rusijos, ir kartu suabejojo Aljanso solidarumu.
Į tokius žodžius sureagavo Čekijos prezidentas Petras Pavelas. Buvęs NATO generolas pareiškė, kad į Slovakijos premjero žodžius reikėtų žiūrėti rimtai, tačiau tokios pozicijos jis nelaiko sektinu pavyzdžiu.
R. Fico prabilo apie galimą NATO ir Rusijos konfliktą
R. Fico savo poziciją išdėstė šeštadienį socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše.
Slovakijos premjeras teigė, kad Vakarų politikai esą pakeitė požiūrį į karą Ukrainoje ir dabar siekia, kad konfliktas išplistų iki tiesioginio NATO ir Rusijos susidūrimo.
Jo teigimu, strategija, kuria siekta nugalėti Rusiją Ukrainoje, nepasiteisino, todėl esą atsirado noras siekti tiesioginio NATO ir Rusijos konflikto.
Tai yra R. Fico politinis vertinimas, o ne nepriklausomai patvirtintas faktas. Jo pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Europos valstybės diskutuoja dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir kitų saugumo grėsmių Europoje.
Premjeras nenori, kad Slovakija būtų įtraukta į karą
Dar praėjusią savaitę R. Fico pareiškė nenorintis, kad Slovakija dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio būtų įtraukta į ginkluotą konfliktą.
NATO 5-asis straipsnis numato, kad vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų sąjungininkių užpuolimu, o kitos valstybės įsipareigoja suteikti užpultai šaliai pagalbą.
Būtent ši R. Fico pozicija tapo vienu iš argumentų, sukėlusių diskusijas dėl Slovakijos požiūrio į NATO įsipareigojimus.
Čekijos prezidentas: tai rimtas pareiškimas
Į R. Fico komentarus sureagavo Čekijos prezidentas P. Pavelas.
Jis pabrėžė, kad Slovakijos premjero žodžių nereikėtų ignoruoti. Kartu Čekijos vadovas teigė, kad tokia pozicija rodo kitokį požiūrį į Aljanso solidarumo principą.
„Jei kas nors taip sako…, tai nesupranta žodžio „solidarumas“, – pareiškė P. Pavelas, taip pat išreikšdamas viltį, kad Čekija nepasuks tokiu keliu.
P. Pavelas pats turi ilgą ryšį su NATO. 2015–2018 metais jis vadovavo NATO kariniam komitetui.
Todėl jo reakcija į R. Fico pareiškimus tapo ne tik politiniu atsaku, bet ir platesnės diskusijos apie Aljanso vienybę dalimi.
Praha ir Bratislava – skirtingose pozicijose
R. Fico ir P. Pavelas pastaruoju metu ne kartą skirtingai vertino Rusijos karą prieš Ukrainą ir NATO vaidmenį.
Slovakijos vyriausybė yra paskelbusi, kad pati neteiks Ukrainai tiesioginės karinės pagalbos, argumentuodama, jog jos pozicija turi prisidėti prie taikos siekio. Čekija tuo metu remia Ukrainą ir yra aktyviai įsitraukusi į tarptautines paramos jai iniciatyvas.
Šiame ginče kol kas įdomi ir kita detalė – Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas, kuris yra laikomas R. Fico sąjungininku, viešai į šį konkretų ginčą neįsitraukė.
Tai reiškia, kad aštriausia reakcija kol kas atėjo būtent iš Čekijos prezidento.
Europoje auga nerimas dėl saugumo
R. Fico pareiškimai nuskambėjo platesnio saugumo nerimo Europoje fone.
Europos šalių vadovai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria įvairioms slaptoms operacijoms ir veiksmams, kuriuos jie sieja su Rusija. Tarp tokių grėsmių minimi sabotažo atvejai, kibernetinės atakos ir kitos hibridinės veiklos formos.
Tuo pat metu karas Ukrainoje tęsiasi nuo 2022 metų vasario, o NATO valstybės diskutuoja, kaip stiprinti Aljanso atgrasymą ir pasirengimą galimoms grėsmėms.
R. Fico pareiškimai šią diskusiją dar labiau išryškino: vienos NATO valstybės vadovas viešai įspėja apie galimą konflikto tarp Aljanso ir Rusijos pavojų, o kitos NATO šalies prezidentas pabrėžia solidarumo svarbą.
Kol kas nėra ženklų, kad šis ginčas būtų peraugęs į oficialų Slovakijos ir Čekijos konfliktą, tačiau skirtingi abiejų šalių vadovų pareiškimai dar kartą išryškino skirtingus požiūrius į NATO vaidmenį ir karo Ukrainoje pasekmes.
