Kamilė Lukauskytė
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje kilo nauja įtampos banga dėl incidentų, nukreiptų prieš musulmonų bendruomenę. Vilniuje pradėtas tyrimas dėl viešai galimai deginto Korano, o Kaune prie mečetės per musulmonų pamaldas įvyko triukšminga baikerių akcija.
Į situaciją sureagavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis ragina visuomenę ir politikus neeskaluoti konflikto, tačiau kartu pavedė vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui parengti planą, kaip valstybė turėtų griežčiau valdyti imigracijos klausimą.
Premjeras: įtampa auga
M. Sinkevičius pirmadienį teigė, kad pastaruoju metu įtampa Lietuvoje iš tiesų didėja.
Premjeras atkreipė dėmesį ir į spalio 3 dieną Vilniuje planuojamą protesto akciją prieš masinę imigraciją. Jo teigimu, prieš tokias iniciatyvas ir kitus galimus įtampos židinius būtina ieškoti būdų situacijai deeskaluoti.
„Tą situaciją, man atrodo, mes, kaip visuomenė – ir politikai ypač – turėtume ieškoti (būdų), kaip deeskaluoti“, – BNS sakė premjeras.
Kartu M. Sinkevičius nurodė pavedęs vidaus reikalų ministrui parengti planą, kaip valstybė turėtų kontroliuoti imigracijos temą.
Vėliau premjero patarėjas Gedas Salyga patikslino, kad kalbama apie kompleksinį planą – jame turėtų būti numatyti tiek griežtesnio imigracijos valdymo, tiek galimų visuomenės įtampų mažinimo sprendimai.
Vilniuje – tyrimas dėl Korano
Vienas iš pastarųjų incidentų užfiksuotas Vilniuje.
BNS skelbė, kad rugsėjo viduryje sostinės Etmonų gatvėje viešai galimai buvo deginama pagrindinė islamo religijos knyga – Koranas.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo chuliganizmo. Kol vyksta tyrimas, galutinės teisinės išvados dėl incidento aplinkybių nėra pateiktos.
Šis įvykis sulaukė dėmesio tuo metu, kai viešojoje erdvėje daugėja diskusijų apie migraciją, užsieniečių integraciją ir Lietuvos visuomenės saugumą.
Prie Kauno mečetės – triukšminga baikerių akcija
Dar vienas incidentas įvyko Kaune.
Per musulmonų pamaldas Ramybės parke, prie mečetės, pasirodė grupė baikerių. Jie garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais, skandavo patriotinius šūkius ir demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.
Policija dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Tai nėra vien politinė diskusija – įvykio aplinkybes dabar vertina teisėsauga.
Dar praėjusią savaitę M. Sinkevičius, reaguodamas į incidentą prie Kauno mečetės, ragino visas puses susilaikyti nuo tolesnio konflikto eskalavimo ir gerbti musulmonų bendruomenės teisę netrukdomai atlikti religines apeigas.
Kartu prabilta apie migracijos politiką
M. Sinkevičiaus pozicija turi ir kitą dalį – migracijos kontrolę.
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas pirmadienį pareiškė, kad dabartinė migrantų kvotų sistema yra neveikianti.
„Turiu pripažinti, kad kvotų sistema yra neveikianti“, – žurnalistams sakė ministras.
Jis taip pat nurodė, kad rengiami platesni pokyčiai, tačiau konkrečių sprendimų kol kas nepateikė.
Taigi valdžios pozicija šiuo metu apima dvi atskiras kryptis: siekį griežčiau valdyti imigracijos procesus ir būtinybę užkirsti kelią konfliktų bei neapykantos incidentų eskalacijai.
Spalį – naujas protestas
Situaciją dar labiau kaitina artėjanti protesto akcija.
Spalio 3 dieną Vilniuje planuojamas „Nacionalinio susivienijimo“ organizuojamas protestas prieš masinę imigraciją. Organizatoriai skelbia sieksiantys griežtesnės nusikaltusių užsieniečių deportacijos, migrantų įdarbinimo centrų užsienyje uždarymo ir mažesnės bendros leidžiamos migrantų kvotos.
Būtent dėl galimos įtampos aplink tokias iniciatyvas premjeras sako, kad būtina iš anksto vertinti situaciją ir ieškoti būdų ją suvaldyti.
Dvi temos susipynė į vieną konfliktą
Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kaip glaudžiai viešojoje erdvėje susipynė dvi temos – imigracijos politika ir požiūris į musulmonų bendruomenę.
Valdžia kalba apie būtinybę kontroliuoti migracijos procesus, tačiau teisėsauga tuo pat metu tiria konkrečius incidentus, nukreiptus prieš religinei bendruomenei priklausančius žmones ar jų religines apeigas.
Todėl premjero raginimas mažinti įtampą skamba platesniame kontekste: diskusijos apie migraciją Lietuvoje tęsiasi, tačiau teisėsaugos vertinami konkretūs veiksmai turi būti atskirti nuo teisėtų politinių diskusijų apie valstybės migracijos politiką.
Kol kas aišku viena – artimiausios savaitės Lietuvoje gali būti svarbios ne tik migracijos politikos pokyčiams, bet ir tam, kaip institucijos bei visuomenė reaguos į naujus konfliktus, susijusius su religija, imigracija ir viešąja tvarka.
