Kamilė Lukauskytė
Europos Sąjungos valstybės pasiekė preliminarų susitarimą dėl svarbaus sankcijų Rusijai pakeitimo. Tuo metu Ukraina tokį sprendimą vertina itin kritiškai – Kyjivas perspėja, kad sankcijų režimo švelninimas dviem Rusijos verslininkams gali pasiųsti Maskvai netinkamą signalą.
Sprendimo centre – milijardieriai Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas. Diplomatai pirmadienį pranešė, kad ES šalys preliminariai susitarė juos išbraukti iš sankcijų sąrašo.
Ukrainos užsienio reikalų ministro reakcija
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha tokį planą pavadino nepriimtinu.
Jis teigė, kad sankcijų panaikinimas dviem Rusijos verslininkams būtų netinkamas signalas tuo metu, kai, Ukrainos vertinimu, spaudimas Rusijai dėl karo turėtų būti didinamas.
„Išbraukimas iš sąrašo yra nepriimtinas“, – pareiškė A. Sybiha, kartu ragindamas sankcijas Rusijai griežtinti, o ne švelninti.
Tai nėra vien Ukrainos ir Rusijos santykių klausimas – sprendimas sukėlė diskusijų ir pačioje ES. Kai kurios valstybės siekė išlaikyti griežtesnį sankcijų režimą, o kitos palaikė konkrečių asmenų išbraukimą.
Ką nusprendė ES?
Pagal diplomatų pateiktą informaciją, ES šalys preliminariai susitarė iš sankcijų sąrašo išbraukti A. Usmanovą ir M. Fridmaną.
Tuo pat metu numatyta pratęsti sankcijas beveik 3 tūkst. kitų Rusijos asmenų ir subjektų. Šį kartą siūloma jas pratęsti net trejiems metams, o ne trumpesniam laikotarpiui, kaip buvo daroma ankstesniais metais.
Galutiniu sprendimu susitarimas turėtų tapti tuo atveju, jeigu per nustatytą laiką nė viena ES valstybė nepateiks raštiško prieštaravimo.
Taigi kalbama apie preliminarų susitarimą, o ne apie jau galutinai įsigaliojusį sankcijų panaikinimą.
Kodėl kilo klausimų dėl Usmanovo?
Ališeras Usmanovas į ES sankcijų sąrašą buvo įtrauktas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Prancūzija ragino jį išbraukti iš sąrašo. Prancūzijos pareigūnai tokį reikalavimą aiškino nacionalinio saugumo interesais, tačiau viešai nepateikė išsamesnių detalių.
„Financial Times“, kaip cituojama TV3 publikacijoje, siejo Prancūzijos poziciją su galimomis diplomatinėmis pastangomis dėl Azerbaidžane kalinamų Prancūzijos piliečių paleidimo. Tačiau ši aplinkybė nėra pateikiama kaip oficialiai patvirtinta Prancūzijos vyriausybės priežastis.
Fridmano situacija – kitokia
Michailas Fridmanas sankcijų taip pat siekė išvengti teisinėmis priemonėmis.
Diplomatų teigimu, Liuksemburgas rėmė jo išbraukimą iš sankcijų sąrašo. Viena iš aplinkybių – M. Fridmano iškeltas maždaug 15 mlrd. eurų ieškinys dėl ES sankcijų, apie kurį rašo TV3 ir kurį savo pranešime mini Reuters.
Abu verslininkai yra apskundę ES taikytas sankcijas Europos Sąjungos teismuose.
Lenkija ir Baltijos šalys nepritarė
Diskusijos dėl sankcijų pakeitimo atskleidė ir skirtingas ES valstybių pozicijas.
Lenkija ir Baltijos šalys priešinosi sankcijų švelninimui, argumentuodamos, kad ekonominis ir politinis spaudimas Rusijai turėtų būti išlaikomas arba didinamas.
Kompromiso dalimi tapo pasiūlymas likusioms sankcijoms taikyti ilgesnį – trejų metų – laikotarpį.
Tai reiškia, kad ES diskusijoje kalbama ne apie bendrą sankcijų Rusijai atsisakymą. Priešingai, dauguma sankcijų būtų pratęstos ilgesniam laikotarpiui, tačiau kartu numatoma keisti individualių asmenų sąrašą.
Kyjivui svarbus pats signalas
Ukrainos pozicija šiuo klausimu yra aiški: Kyjivas sankcijų politiką vertina kaip vieną iš pagrindinių tarptautinio spaudimo Rusijai priemonių.
Todėl net ir ribotas sankcijų režimo pakeitimas vertinamas per karo Ukrainoje prizmę. A. Sybiha teigia, kad tokiu metu svarbu ne mažinti, o didinti spaudimą Maskvai.
Tuo metu ES valstybės bando suderinti kelis tikslus – išlaikyti bendrą sankcijų režimą, pratęsti didžiąją dalį ribojimų ir kartu spręsti atskirų sankcionuotų asmenų bylas.
Galutinis sprendimas dėl A. Usmanovo ir M. Fridmano statuso priklausys nuo tolesnės ES valstybių pozicijos per artimiausias valandas.
