Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) mano, kad prieiga prie nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų turėtų būti ribojama parlamentarams, Ministrų kabineto nariams, viceministrams, kancleriams ir daliai kitų politiškai pažeidžiamų asmenų bei jų šeimų nariams, taip pat įmonėms, kuriose jie yra naudos gavėjai.
BFK siūlo ILTE finansavimą apriboti kiek platesniam ratui politikų nei siūlė Vyriausybė (įskaitant parlamentarus), tačiau siauresniam nei siūlė Seimo teisininkai, raginę įtraukti ir prezidentą, Seimo ir Prezidentūros kanclerius, savivaldybių vadovus, centrinio banko valdybą.
BFK trečiadienį pritarė idėjai ILTE paversti nuolatiniu investicijų finansavimo šaltiniu, ypač kai projektų nefinansuoja komerciniai bankai.
Toliau naujos redakcijos Nacionalinio plėtros banko įstatymas bei lydinčiųjų teisės aktų pataisos Seimo posėdžių salėje bus svarstomos birželio 16-ąją.
„Šita pertvarka nacionaliniam plėtros bankui yra itin svarbi, jį matome kaip tą, kuris įpučia vėjo į pramonę, verslą ir ekonomiką. Norime, kad jis veiktų moderniausiais principais“, – komitete sakė finansų viceministras Lukas Jakubonis.
Nacionalinio plėtros banko, Lietuvos banko, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Finansų įstaigų įstatymų pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad ILTE sieks pritraukti privatų kapitalą ir veikti per investavimo platformas, fondus bei mišrias priemones, taip didinant investicijas svarbiuose sektoriuose.
„Norime ILTE finansuoti skolintomis lėšomis. Skolintas lėšas reikės pritraukti obligacijų forma ar kitokia forma. Mandatinių pinigų resursas labai limituotas“, – komitete sakė finansų ministro patarėjas Mindaugas Pakštys.
„Tai leis mums pigiau skolintis lėšas Europos finansų rinkoje“, – pridūrė jis.
Siūloma griežtinti priežiūrą ir rizikų valdymą – Lietuvos bankas prižiūrės ILTE veiklą, jam bus taikomi kapitalo, likvidumo, vidaus kontrolės reikalavimai, bankas bus licencijuojamas, bus nustatyti mandatinės ir balansinės veiklų rizikos pasidalijimo aspektai, steigiamas banko audito ir kontrolės komitetas.
Anot M. Pakščio, pataisos numatys saugiklius privatiems investuotojams, kurie įsigys ILTE vertybinių popierių.
Siekiant depolitizuoti ILTE veiklą Vyriausybė pasiūlė riboti finansavimą politiškai pažeidžiamiems asmenims – premjerui, Vyriausybės kancleriui ir jo pirmajam pavaduotojui, ministrams, viceministrams, ministerijų kancleriams, kitiems priimtiems politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams bei visų šių asmenų šeimos nariams. Ribojimas galiotų ir įmonėms, kuriose politiškai pažeidžiami asmenys yra naudos gavėjai.
„Tai skiepas, apsaugantis organizaciją nuo (interesų konflikto – BNS) regimybių ar nuo nereikalingų rizikų“, – komitete sakė ILTE vadovas Dainius Vilčinskas.
BFK iš dalies pritaręs Seimo Teisės departamento išvadai prieigą prie ILTE finansavimo apribojo ne tik Vyriausybės siūlomiems politikams ar tarnautojams, bet ir parlamentarams.
Tuo metu Seimo teisininkai be Seimo narių tai padaryti ragino ir prezidentui, parlamento ir Prezidentūros kancleriams, merams, vicemerams, savivaldybių administracijų direktoriams, Lietuvos banko valdybos nariams, politinių partijų vadovybei.
Be to, siekiant mažinti korupcijos, interesų konfliktų ir piktnaudžiavimo riziką numatoma viešinti įmonių naudos gavėjus, kai ILTE finansavimo suma viršys 100 tūkst. eurų.
Pataisomis taip pat stiprinamas nepriklausomas sprendimų priėmimas, audito ir kontrolės mechanizmai.
Taip pat siekiama atskirti ILTE nuo valdžios sektoriaus skolos ir deficito, kad banko veikla jau 2028 metais neblogintų viešųjų finansų rodiklių.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad pokyčiai sustiprins nacionalinį plėtros banką ir pritrauks daugiau lėšų iš privačių investuotojų, o, pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, padidins ilgalaikių investicijų prieinamumą, ypač regionuose.
