Kamilė Lukauskytė
Iš Kyjivo grįžęs buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasakoja apie Ukrainoje tvyrančią nuotaiką, kuri, jo teigimu, daugeliu aspektų vėl primena pirmuosius plataus masto karo mėnesius.
Anot jo, ukrainiečiai šiandien nėra apimti panikos ar desperacijos, tačiau daug žmonių vėl jaučia didelį neapibrėžtumą dėl to, kas laukia ateityje.
„Aš nebežinau, kas čia bus“
G. Landsbergis Ukrainoje lankėsi per Kyjive vykusią Jaltos Europos strategijos konferenciją. Bendraudamas su vietos gyventojais, vairuotojais, ekspertais ir politikais jis teigė išgirdęs pasikartojančią mintį – žmonės nežino, kaip toliau vystysis karas.
Pasak jo, dabartinė situacija skiriasi nuo pirmųjų karo dienų tuo, kad Ukrainos visuomenė jau turi didžiulę karo patirtį. Žmonės išmoko gyventi nuolatinių atakų sąlygomis, tačiau nežinomybė niekur nedingo.
„Karo pradžioje žmonės nežinojo, kuo viskas baigsis. Šiandien taip pat daug kas sako: aš nebežinau, kas čia bus“, – savo viešai išsakytą vertinimą perteikė G. Landsbergis.
Jo teigimu, Ukrainoje dabar juntama daug skepticizmo ne tik dėl karo eigos, bet ir dėl politinių sprendimų.
Fronte – ne lūžis, o svyruojanti pusiausvyra
Pastaruoju metu Ukrainos pusė skelbė apie kai kurias sėkmingas operacijas ir teritorijos susigrąžinimą. Tačiau G. Landsbergis teigia, kad viešai matomas vaizdas ne visuomet sutampa su tuo, ką jis išgirdo Kyjive.
Jis pasakojo bendravęs su aukšto rango Ukrainos kariškiu, kuris situaciją fronte apibūdino kaip tam tikrą paritetą.
Tai reiškia, kad atskiros operacijos ar teritoriniai pasiekimai savaime dar nereiškia strateginio karo lūžio. Frontas išlieka judantis, o abi pusės perskirsto pajėgas priklausomai nuo situacijos skirtinguose ruožuose.
Todėl optimistinės žinutės apie vieną sėkmingą operaciją, pasak G. Landsbergio, nebūtinai reiškia, kad Ukraina artėja prie greitos karo pabaigos.
Didžiausias nerimas – Rusijos oro atakos
Vienas svarbiausių nerimo šaltinių Ukrainoje išlieka Rusijos smūgiai iš oro.
G. Landsbergis ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija vis daugiau dėmesio skiria Ukrainos miestams, infrastruktūrai ir energetikos objektams.
Ukrainoje taip pat daug kalbama apie naujos kartos reaktyvinius dronus, kuriuos esą sunkiau aptikti ir numušti nei dalį anksčiau naudotų bepiločių.
Dėl to artėjanti žiema kelia papildomą nerimą.
Žiema gali tapti rimtu išbandymu
Pasak G. Landsbergio, Ukrainoje daug kalbama apie ankstesnių žiemų patirtį, kai dėl Rusijos smūgių kai kurie miestai ir rajonai likdavo be elektros, šilumos ar vandens.
Jo teigimu, šiemet nerimo ne mažiau.
Ukrainos energetikos infrastruktūra ir toliau yra viena iš Rusijos atakų krypčių, todėl gyventojams kyla klausimas, ar šalies sistema sugebės atlaikyti naują smūgių bangą.
G. Landsbergis taip pat teigė girdėjęs kritikos Ukrainos valdžiai dėl pasirengimo tokiems išpuoliams.
Ukrainoje atidžiai stebima Rusijos mobilizacija
Dar vienas svarbus klausimas – galimas naujas Rusijos kariuomenės papildymas.
G. Landsbergis teigė, kad Ukrainoje svarstoma, jog Rusija gali didinti žmonių skaičių fronte ir ilgainiui imtis didesnės mobilizacijos.
Tokie vertinimai kol kas nėra savaime įrodymas, kad nauja plataus masto mobilizacija tikrai bus paskelbta. Tačiau Ukrainos kariuomenei Rusijos žmogiškųjų išteklių potencialas išlieka vienu iš pagrindinių strateginių klausimų.
Landsbergis ragina Europą didinti gamybą
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas teigė konferencijoje kėlęs klausimą, kaip į dabartines ginklavimosi ir technologines lenktynes turėtų reaguoti Europa.
Jo siūlymas – reikšmingai didinti bepiločių orlaivių gamybos apimtis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad Ukraina per kelerius metus labai išplėtė dronų gamybą. Jo nuomone, Europa taip pat turėtų kelti ambicingus gamybos tikslus, nes tai galėtų būti ne tik praktinė pagalba Ukrainai, bet ir signalas Rusijai apie Europos pasirengimą stiprinti gynybinius pajėgumus.
V. Bruveris savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad karo pobūdis vis labiau keičiasi – didelę reikšmę įgauna ne tik sausumos frontas, bet ir oro smūgių bei bepiločių technologijos.
Nuotaikos – neramios, bet ne desperatiškos
Nepaisant pesimistinių vertinimų, G. Landsbergis pabrėžė, kad Ukrainoje nematė visuotinės panikos.
Žmonės toliau dirba, gyvena, planuoja kasdienius reikalus ir prisitaiko prie karo sąlygų. Tačiau, jo teigimu, optimizmo dėl greitos karo pabaigos šiuo metu gerokai mažiau.
Ukrainoje išlieka tikėjimas savo kariuomenės gebėjimu laikyti frontą, tačiau kartu suprantama, kad karas gali tęstis ir toliau.
Būtent todėl, pasak G. Landsbergio, šiandieninė atmosfera Kyjive kai kuriais aspektais labiau primena karo pradžią nei jo pabaigą – ne dėl visuotinės baimės, o dėl iš naujo atsiradusio klausimo, kiek dar truks karas ir kaip atrodys kita jo fazė.
