Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje įsibėgėja diskusija dėl vienos jautriausių Konstitucijos nuostatų. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad siūlymą iš pagrindinio šalies įstatymo išbraukti masinio naikinimo ginklų draudimą palaiko didžioji dalis tiek valdančiųjų, tiek opozicijos parlamentarų.
Jeigu pataisa būtų priimta, pasikeistų dabartinė Konstitucijos 137 straipsnio nuostata, pagal kurią Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Olekas kalba apie platų parlamentarų palaikymą
Antradienį Seime kalbėdamas žurnalistams J. Olekas teigė, kad dėl pataisos jau bendravo su beveik visų frakcijų atstovais.
Pasak jo, dalis parlamentarų dar turi abejonių, tačiau, jo vertinimu, dauguma frakcijų – tiek valdančiųjų, tiek opozicinių – projektui pritaria.
Tai reiškia, kad iniciatyva Seime turi palaikymo iš skirtingų politinių jėgų. Vis dėlto galutinį sprendimą turės priimti pats parlamentas, o Konstitucijos keitimo procedūra yra gerokai sudėtingesnė nei įprasto įstatymo priėmimas.
Pradinę iniciatyvą pasirašė maždaug pusšimtis parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų. Tuo metu nė vienas opozicinės „Nemuno aušros“ politikas šio siūlymo neparėmė.
Kodėl apskritai siūloma keisti Konstituciją?
Pataisos iniciatoriai argumentuoja, kad dabartinė konstitucinė nuostata buvo suformuota kitokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis ir šiandien riboja Lietuvos galimybes dalyvauti platesnėje NATO kolektyvinės gynybos sistemoje.
J. Olekas teigia, kad branduolinis ginklas pirmiausia vertinamas kaip atgrasymo priemonė. Jo teigimu, pašalinus dabartinį konstitucinį ribojimą Lietuva galėtų turėti daugiau galimybių dalyvauti sąjungininkų branduolinio atgrasymo politikoje.
Tai savaime nereiškia, kad Lietuvoje būtų nuspręsta dislokuoti branduolinį ginklą. Dabartinis projektas pirmiausia keistų Konstitucijoje įtvirtintą draudimą, o konkretūs sprendimai dėl galimos dislokacijos būtų atskiras politinis ir saugumo klausimas.
Pirmasis svarbus balsavimas – spalį
Pataisos kelias dar tik prasideda.
Antradienį Seime numatytas projekto svarstymas. J. Olekas nurodė, kad pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos planuojamas spalio 6 dieną.
Tačiau net ir sulaukus parlamentarų pritarimo, procesas tuo nesibaigtų. Konstitucijos pataisoms priimti reikia dviejų balsavimų, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Galutiniam priėmimui reikėtų ne paprastos posėdyje dalyvaujančių parlamentarų daugumos, o mažiausiai 94 balsų iš 141 Seimo nario. Todėl net ir deklaruojamas platus politinis palaikymas dar negarantuoja, kad Konstitucijos nuostata bus pakeista.
Diskusijas sustiprino ir NATO branduolinio atgrasymo klausimas
Diskusija Lietuvoje vyksta platesniame Europos saugumo kontekste.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiemet yra iškėlęs idėją dėl naujos Europos branduolinio atgrasymo schemos, pagal kurią sąjungininkės galėtų turėti galimybę priimti Prancūzijos strategines pajėgas su branduoliniu ginklu.
Taip pat buvo skelbta apie JAV svarstymus dėl galimos branduolinio ginklo dislokacijos papildomose NATO valstybėse Europoje. Šios diskusijos paskatino kai kurias Europos šalis iš naujo vertinti savo vaidmenį NATO branduolinio atgrasymo sistemoje.
Lietuvos atveju dabar sprendžiamas pirmasis klausimas – ar Konstitucijoje turėtų išlikti dabartinis masinio naikinimo ginklų draudimas.
Jeigu pataisa būtų priimta, tai pakeistų konstitucinį teisinį pagrindą, tačiau savaime nereikštų konkretaus sprendimo dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lietuvoje.
Galutinį žodį šiuo klausimu turės tarti Seimas, o procesas gali užsitęsti iki kitų metų pradžios.
