Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius ir toliau auga, nors augimo tempai jau nėra tokie spartūs kaip ankstesniais metais. Naujausi Migracijos departamento duomenys rodo, kad šalyje šiuo metu gyvena apie 222 tūkst. užsieniečių.
Apie tai antradienį Seime vykusiame Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime kalbėjo Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė. Ji pabrėžė, kad teiginiai, esą užsieniečių skaičius Lietuvoje nebeauga arba mažėja, neatitinka bendros tendencijos.
Skaičius pasiekė apie 222 tūkstančius
Pasak I. Gasperės, skirtingomis dienomis bendras užsieniečių skaičius gali šiek tiek svyruoti, tačiau bendra kryptis išlieka auganti.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 222 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus laikinai arba nuolat gyventi šalyje.
Vis dėlto Migracijos departamento vadovė pabrėžė vieną svarbų pokytį – augimas nėra toks didelis kaip ankstesniais metais.
Oficialūs Vyriausybės duomenys rodo, kad 2024 metų pradžioje Lietuvoje buvo apie 221,8 tūkst. užsieniečių, 2025 metų pradžioje – apie 217,3 tūkst., o 2026 metų pradžioje – apie 217 tūkst.
Taigi naujausias maždaug 222 tūkst. rodiklis rodo, kad per metus bendras skaičius vėl padidėjo.
Daugiausia – ukrainiečių ir baltarusių
Didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių grupes sudaro Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.
Migracijos departamento duomenimis, 2026 metų pradžioje Lietuvoje buvo beveik 80 tūkst. Ukrainos piliečių ir apie 50,2 tūkst. Baltarusijos piliečių.
I. Gasperė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje tampa vis labiau įsitvirtinusi.
Dalis ukrainiečių šalyje gyvena jau penkerius metus, todėl jų buvimas Lietuvoje nebėra vien trumpalaikis prieglobstis. Migracijos departamento vadovė ukrainiečius įvardijo kaip didžiausią užsieniečių grupę šalyje.
Ryškėja Centrinės Azijos šalių tendencija
Pastaraisiais metais keičiasi ir naujai į Lietuvą atvykstančių žmonių geografija.
Migracijos departamento duomenimis, daugėjo atvykstančiųjų iš Centrinės Azijos valstybių. 2026 metų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 10,5 tūkst. Uzbekistano piliečių, 7,9 tūkst. Indijos piliečių, 6,6 tūkst. Tadžikistano piliečių, 4,4 tūkst. Kirgizijos piliečių ir daugiau nei 4 tūkst. Azerbaidžano piliečių.
Tačiau Migracijos departamentas šiuo metu yra sustabdęs išorės paslaugų centrų veiklą kai kuriose Centrinės Azijos šalyse.
I. Gasperė paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl itin didelio prašymų skaičiaus. Kitaip tariant, institucija siekia kontroliuoti naujų prašymų srautą ir valdyti darbdavių bei potencialių darbuotojų lūkesčius.
Užsieniečiai sudaro reikšmingą darbo rinkos dalį
Užsieniečių skaičiaus augimas Lietuvoje glaudžiai susijęs ir su darbo rinka.
2026 metų pradžioje Lietuvoje dirbo apie 158,1 tūkst. žmonių iš ne Europos Sąjungos valstybių. Per metus jų skaičius padidėjo 12,4 proc.
Didžiausia dalis tokių darbuotojų buvo ukrainiečiai ir baltarusiai. Taip pat reikšmingą dalį sudarė Uzbekistano, Tadžikistano ir Indijos piliečiai.
Daugiau kaip pusė darbuotojų iš trečiųjų šalių dirbo transporto ir saugojimo sektoriuje. Dar nemažai jų buvo įdarbinti statybose ir apdirbamojoje gamyboje.
Migracijos klausimas išlieka diskusijų centre
Didėjantis užsieniečių skaičius Lietuvoje tampa ne tik darbo rinkos, bet ir platesnės viešosios politikos klausimu.
Diskutuojama apie darbuotojų poreikį, migracijos kontrolę, integraciją, lietuvių kalbos mokėjimą ir tai, kaip užtikrinti, kad imigracijos procesai atitiktų šalies ekonominius bei saugumo interesus.
Tuo metu filosofas Kęstutis Girnius, komentuodamas situaciją TV3, teigė, kad visuomenėje migracijos grėsmė kai kuriais atvejais gali būti suvokiama kaip didesnė, nei ji yra realybėje. Tai yra jo vertinimas, o ne oficiali institucijų išvada.
Naujausi skaičiai rodo vieną aiškią tendenciją: užsieniečių Lietuvoje išlieka daug, jų bendras skaičius vėl auga, tačiau migracijos augimo tempai yra mažesni nei ankstesniu laikotarpiu.
