Lietuva nėra nusiteikusi pasiduoti galimos Rusijos agresijos atveju, tačiau valstybė rengiasi ne vienam scenarijui. Premjeras Mindaugas Sinkevičius interviu britų BBC laidai „Newsnight“ atskleidė, kad tarp svarstomų planų yra ir civilių gyventojų evakuacija.
Pasak premjero, Lietuva susiduria su realiomis grėsmėmis, todėl privalo būti pasirengusi įvairiems įvykių scenarijams.
„Mes svarstome įvairius scenarijus“
M. Sinkevičius teigė, kad jeigu Lietuva būtų užpulta, šalis gintųsi.
Tačiau kartu premjeras pabrėžė, kad pasirengimas galimai krizei nėra susijęs vien su karinėmis operacijomis. Valstybė turi planuoti ir tai, kaip būtų apsaugoti civiliai gyventojai.
„Mes svarstome įvairius scenarijus, ne visi iš jų yra plačiai aptarinėjami viešai“, – BBC sakė premjeras.
Tarp tokių scenarijų – gyventojų judėjimo organizavimas ir evakuacija iš miestų.
Ypatingas dėmesys – senjorams
Premjeras pateikė konkretų pavyzdį, kaip galėtų būti organizuojamas gyventojų pasitraukimas iš pavojingų teritorijų.
Jo teigimu, vienas iš planavimo aspektų yra sklandžiai evakuoti vyresnio amžiaus žmones, kad vienu metu į kelius neišvažiuotų per daug automobilių ir nesusidarytų didžiulės transporto spūstys.
Tai reiškia, kad galimos krizės atveju būtų svarbu ne tik nuspręsti, kur žmonės turėtų pasitraukti, bet ir iš anksto suplanuoti, kaip jie ten būtų nugabenti.
Evakuacijos planai savaime nereiškia, kad toks scenarijus yra neišvengiamas. Tai yra civilinės saugos planavimo dalis, skirta pasirengti galimoms ekstremalioms situacijoms.
Premjeras kalba apie nuolatines grėsmes
M. Sinkevičius interviu pabrėžė, kad Lietuva jau dabar susiduria su įvairiais saugumo incidentais.
Jis kaip vieną iš grėsmių paminėjo bepiločius orlaivius, pažeidžiančius Lietuvos oro erdvę.
Pastaruoju metu Lietuvoje taip pat daug dėmesio skiriama kitoms hibridinėms grėsmėms, susijusioms su Baltarusija ir Rusija.
Premjero teigimu, tokios situacijos nėra kasdienybė, tačiau jos rodo, kad saugumo aplinka regione išlieka sudėtinga.
Sinkevičius kreipėsi ir į Jungtinę Karalystę
Kalbėdamas BBC premjeras taip pat teigė, kad Jungtinė Karalystė turėtų iš naujo įvertinti savo požiūrį į gynybą.
Jo argumentas – Lietuva yra geografiškai arti Rusijos ir tiesiogiai susiduria su regione kylančiomis grėsmėmis.
Todėl, pasak M. Sinkevičiaus, NATO valstybės turi vertinti saugumą ne tik pagal savo nacionalinę situaciją, bet ir pagal tai, kokiomis sąlygomis gyvena rytinio Aljanso flango šalys.
Naujausi incidentai stiprina dėmesį oro erdvei
Lietuvos saugumo diskusijose ypač daug dėmesio skiriama oro erdvės apsaugai.
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai Lietuvoje buvo panaudoti prieš iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį. Pastaraisiais metais taip pat buvo užfiksuota kitų incidentų, kuriuos Lietuvos institucijos vertina kaip hibridinių grėsmių dalį.
Be to, pirmadienio naktį dėl danguje pastebėtų objektų buvo sutrikdyta Vilniaus oro uosto veikla.
Šie įvykiai dar kartą iškėlė klausimą, kaip valstybė turi reaguoti į neaiškios kilmės objektus ir kaip užtikrinti gyventojų saugumą ne tik karo, bet ir kitų krizių metu.
Evakuacijos planas – ne pralaimėjimo scenarijus
Premjero pasisakymas apie evakuaciją gali skambėti grėsmingai, tačiau civilinės saugos planavime evakuacija yra vienas iš įprastų pasirengimo scenarijų.
Valstybė turi numatyti, ką daryti tuo atveju, jeigu tam tikroje teritorijoje dėl karo, stichinės nelaimės, infrastruktūros avarijos ar kitos krizės žmonėms likti būtų nesaugu.
Todėl M. Sinkevičiaus išsakyta pozicija apima du skirtingus, bet tarpusavyje susijusius pasirengimo aspektus: kariuomenės pasirengimą gintis ir civilinės valdžios gebėjimą apsaugoti gyventojus.
Lietuva kartu su sąjungininkais stiprina karinį pasirengimą, tačiau valstybės institucijos taip pat turi planuoti, kaip būtų užtikrinamas gyventojų saugumas tuo atveju, jeigu krizė paliestų miestus ar kitą civilinę infrastruktūrą.
Premjero interviu BBC rodo, kad viešojoje darbotvarkėje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, kaip Lietuva gintųsi, bet ir tam, kaip būtų organizuojamas civilių gyvenimas ekstremalios situacijos metu.





