Kamilė Lukauskytė
NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas aviacijos maršalas seras Johnas Stringeris perspėja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tampa vis labiau linkęs rizikuoti. Pasak jo, Maskva gali ieškoti naujų būdų išbandyti NATO ir suskaldyti Vakarų valstybių vienybę.
Tačiau NATO atstovas kartu pabrėžė, kad galimos eskalacijos scenarijus nereiškia, jog Rusija jau nusprendė tiesiogiai pulti Aljanso valstybes.
„Vis labiau pavojingas ir linkęs rizikuoti“
J. Stringeris apie situaciją kalbėjo Estijoje vykusioje saugumo konferencijoje. Jo vertinimu, V. Putinas tampa vis mažiau atsargus ir labiau linkęs prisiimti riziką, nes karas Ukrainoje užsitęsė.
NATO kariškis perspėjo, kad Aljanso šalys turi atidžiai vertinti kiekvieną incidentą ir vengti neapgalvotų reakcijų. Pasak jo, V. Putinui būtų naudinga išprovokuoti NATO atsaką, kurį vėliau būtų galima pateikti kaip pernelyg didelę reakciją.
Todėl, jo teigimu, dabartinėje situacijoje ypač svarbu išlaikyti šaltą protą ir kartu būti pasirengusiems galimiems naujiems veiksmams.
Rusija gali išbandyti NATO kitais būdais
J. Stringeris atkreipė dėmesį ne tik į galimą karinę konfrontaciją. Pasak jo, Rusijos veiksmų spektras yra gerokai platesnis.
Pastaraisiais metais Europoje užfiksuota įvairių incidentų, kuriuos pareigūnai sieja su Rusijos žvalgybine ar sabotažo veikla. Kalbama apie kibernetines atakas, padegimus, šnipinėjimą, įtakos operacijas ir dronų incidentus.
NATO kariškis teigė, kad riba tarp atsitiktinio incidento ir tyčinio veiksmo kartais gali būti labai plona.
Pavyzdžiui, dronas gali nukrypti nuo kurso dėl elektroninės kovos priemonių, tačiau toks įskridimas į NATO šalies oro erdvę vis tiek gali sukelti rimtą saugumo krizę.
J. Stringerio teigimu, Rusija galėtų tokią veiklą dar labiau eskaluoti. Tačiau jis pabrėžė, kad tai savaime nereiškia, jog Maskva jau priėmė sprendimą taip pasielgti.
Baltijos šalys ragina nepanikuoti
Įspėjimai apie galimą Rusijos veiksmų eskalaciją skamba tuo metu, kai kai kurie Europos politikai kalba apie galimybę Maskvai ateityje išbandyti NATO kolektyvinės gynybos sistemą.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra perspėjęs apie galimus dronų ar raketų smūgius NATO teritorijoje, kurie galėtų būti pateikiami kaip atsitiktiniai incidentai.
Vis dėlto Baltijos šalių lyderiai šiuo klausimu laikosi atsargesnės pozicijos.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigė, kad šiuo metu nėra matomas Rusijos pajėgų telkimas prie Baltijos valstybių sienų, todėl tiesioginio karinio puolimo perspektyva nėra vertinama kaip reali.
Panašiai kalbėjo ir Estijos premjeras Kristenas Michalas. Jis pabrėžė, kad Rusijos konvencinio puolimo prieš Europą tikimybę šiuo metu riboja tiek NATO atsako grėsmė, tiek tai, kad didžioji dalis Rusijos karinių pajėgumų tebėra sutelkta kare Ukrainoje.
Didžiausia grėsmė – bandymas suskaldyti Vakarus?
J. Stringeris mano, kad vienas svarbiausių Maskvos tikslų yra NATO valstybių vienybės silpninimas.
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Vakarų šalių parama Kyjivui išlieka vienu pagrindinių Kremliaus politiką ribojančių veiksnių. Todėl, pasak NATO kariškio, Maskva gali ieškoti būdų įžiebti nesutarimus tarp sąjungininkių.
Tai gali būti daroma ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir slaptomis operacijomis, kibernetinėmis atakomis ar kitais veiksmais, kurių tiesioginį organizatorių nustatyti sudėtinga.
Tiesioginės NATO ir Rusijos konfrontacijos scenarijus kol kas nepatvirtintas
Kartu svarbu, kad kai kurie pareigūnai situaciją vertina atsargiau.
JK gynybos pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, teigė, kad Londono vertinimu V. Putinas šiuo metu nesiekia tiesioginės konfrontacijos su NATO. JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris taip pat sakė nemanantis, kad Rusijos prezidentas nori konflikto su Aljansu.
Taigi naujausi įspėjimai pirmiausia susiję su galimu hibridinių ir kitų netiesioginių veiksmų intensyvėjimu.
NATO šalys tuo pat metu stiprina oro gynybą, žvalgybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Pagrindinis klausimas išlieka ne tai, ar Rusija jau nusprendė pradėti tiesioginį konfliktą su NATO, o kaip Aljansas reaguotų į naujus incidentus, kurie gali būti tyčiniai arba pateikti kaip atsitiktiniai.
