Kamilė Lukauskytė
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atskleidė, kad asmeniškai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, prašydamas užtikrinti tolesnį amerikiečių karių buvimą NATO rytiniame flange. Prezidentas teigė D. Trumpui nusiuntęs du laiškus.
Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Vašingtone buvo svarstomi galimi JAV karinio buvimo Europoje pokyčiai. Lietuvoje ilgą laiką buvo laukiama aiškumo, ar pasibaigus ankstesnei karių rotacijai į šalį atvyks nauja JAV karių grupė.
„Asmeniškai nusiunčiau du laiškus“
G. Nausėda apie savo kreipimąsi į D. Trumpą kalbėjo Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose.
Prezidentas teigė siekęs parodyti, kad Lietuva yra pasirengusi sudaryti sąlygas amerikiečių kariams likti regione. Pasak jo, Lietuva gali suteikti reikšmingą priimančiosios šalies paramą.
„Aš asmeniškai nusiunčiau prezidentui du laiškus“, – kalbėdamas apie savo prašymą D. Trumpui sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, pagrindinė žinutė buvo susijusi su JAV karinio buvimo išlaikymu NATO rytiniame flange.
Lietuvoje – nauja JAV karių pamaina
G. Nausėdos kreipimasis sutapo su svarbia žinia iš Lietuvos.
Rugsėjo 22 dieną prezidentas paskelbė gavęs patvirtinimą, kad nauja JAV karių rotacija jau vyksta į Lietuvą. Tikslus karių skaičius kol kas nėra viešai nurodytas, tačiau prezidentas teigė, kad jis nebus mažesnis nei ankstesnėse rotacijose.
Tai svarbus pokytis po kelių mėnesių neapibrėžtumo. Šią vasarą ankstesnę rotaciją Lietuvoje baigė daugiau kaip tūkstantis JAV karių, o naujos pamainos atvykimas buvo atidėtas.
JAV kariai Lietuvoje reguliariai rotuojami nuo 2019 metų. Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, amerikiečių karinis buvimas Baltijos regione buvo sustiprintas.
Ką Lietuva siūlė Jungtinėms Valstijoms?
G. Nausėda nurodė, kad Lietuva pasirengusi suteikti JAV pajėgoms reikalingą priimančiosios šalies paramą.
Tai apima infrastruktūrą, sąlygas kariams dislokuoti ir kitus praktinius sprendimus, reikalingus ilgalaikiam kariniam buvimui.
Prezidentas yra anksčiau pabrėžęs, kad Lietuva pasirengusi prisiimti didesnę dalį su amerikiečių karių buvimu susijusių išlaidų.
Būtent apie tai jis buvo rašęs ir ankstesniame laiške D. Trumpui. Balandį G. Nausėda teigė, kad Lietuva yra pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su JAV administracija ir prisidėti prie amerikiečių pajėgų buvimo išlaikymo.
Vašingtonas peržiūri karių dislokavimą Europoje
G. Nausėdos kreipimosi fone – platesnė JAV karinės strategijos Europoje peržiūra.
Pastaraisiais mėnesiais buvo skelbiama apie galimus JAV karių skaičiaus Europoje pokyčius. Tai sukėlė nerimo tarp rytinio NATO flango valstybių, kurios JAV karinį buvimą vertina kaip vieną iš regiono saugumo elementų.
Tačiau kartu Vašingtono sprendimai nėra vien tik apie karių skaičių. JAV ir Europos sąjungininkės taip pat diskutuoja dėl didesnio Europos valstybių indėlio į savo pačių gynybą.
Lietuva šiemet yra numačiusi skirti daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai ir pabrėžia siekį didinti savo pačios karinius pajėgumus.
Prezidentas: JAV kariai – svarbi atgrasymo dalis
Po patvirtinimo apie naują rotaciją G. Nausėda teigė, kad amerikiečių karių buvimas Lietuvoje yra svarbus šalies ir regiono saugumui.
Jo vertinimu, JAV pajėgos yra reikšminga Lietuvos atgrasymo ir kolektyvinės gynybos sistemos dalis.
Tuo metu tikslus naujos karių rotacijos dydis ir dislokavimo detalės dar nėra paskelbtos.
Vis dėlto pagrindinė žinia jau aiški: po laikotarpio, kai dėl tolesnio JAV karių buvimo Lietuvoje buvo kilę neaiškumų, nauja amerikiečių karių pamaina yra pakeliui į šalį.
G. Nausėda savo ruožtu atskleidė, kad siekdamas tokio sprendimo jis D. Trumpui asmeniškai nusiuntė du laiškus.
