Kamilė Lukauskytė
Premija darbe, paveldėjimas, parduotas būstas ar atsiimtos pensijų santaupos – kartais žmogaus banko sąskaitoje netikėtai atsiranda keli ar net keliolika tūkstančių eurų.
Pirmoji mintis gali būti maloni: pagaliau naujas automobilis, kelionė, remontas ar seniai planuotas pirkinys. Tačiau finansų ekspertai perspėja, kad skubėti nereikėtų.
Lygiai taip pat nebūtinai naudinga pinigus tiesiog palikti įprastoje sąskaitoje ir apie juos pamiršti.
Prieš nusprendžiant, ką daryti su didesne suma, ekspertai siūlo atsakyti į kelis esminius klausimus: ar turite brangių skolų, ar esate sukaupę finansinę pagalvę ir kada šių pinigų jums iš tikrųjų reikės.
Pirmiausia pažiūrėkite į savo skolas
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė nurodo, kad netikėtai gavus didesnę sumą pirmiausia verta įvertinti turimus finansinius įsipareigojimus.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną paskolą būtina kuo skubiau grąžinti.
Ilgalaikė būsto paskola palankiomis sąlygomis ir brangi vartojimo ar kredito kortelės skola – du labai skirtingi dalykai.
„Luminor“ portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys atkreipia dėmesį, kad kredito kortelių metinės palūkanos kai kuriais atvejais gali siekti maždaug 15–20 proc. Tokio įsipareigojimo panaikinimas reiškia, kad žmogui nebereikia mokėti šių palūkanų.
Todėl prieš investuojant verta pasižiūrėti, kiek iš tiesų kainuoja turimos skolos.
Turėtumėte turėti 3–6 mėnesių rezervą
Kitas žingsnis – finansinė pagalvė.
Ekspertai rekomenduoja turėti lengvai pasiekiamą pinigų sumą, kurios pakaktų maždaug 3–6 mėnesių būtiniausioms išlaidoms.
Jeigu šeimos būtinosios išlaidos siekia, pavyzdžiui, 1500 eurų per mėnesį, toks rezervas galėtų sudaryti maždaug 4500–9000 eurų.
Jo paskirtis nėra uždirbti kuo didesnę grąžą.
Šie pinigai reikalingi tam, kad praradus darbą, sugedus automobiliui, prireikus skubaus remonto ar susidūrus su kitu netikėtumu nereikėtų skolintis.
Dėl to G. Dirkstys pabrėžia, kad finansinis rezervas turėtų būti lengvai pasiekiamas – pavyzdžiui, laikomas tam tinkamoje taupomojoje ar kitoje lengvai prieinamoje sąskaitoje.
Tačiau visų pinigų sąskaitoje laikyti nebūtinai verta
Situacija pasikeičia, kai žmogus jau turi pakankamą rezervą, neturi brangių skolų, o dalies pinigų artimiausiu metu jam nereikės.
SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju galima svarstyti dalį lėšų skirti ilgesnio laikotarpio tikslams ir investavimui.
Priežastis paprasta: įprastoje sąskaitoje gulintys ir palūkanų neuždirbantys pinigai ilgainiui dėl infliacijos gali prarasti dalį perkamosios galios.
Šis klausimas Lietuvoje aktualus ir dėl milžiniškų gyventojų santaupų. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. liepos pabaigoje namų ūkių indėliai kredito įstaigose siekė 30,8 mlrd. eurų.
Vien už indėlius dabar galima gauti palūkanų
Svarbu atskirti pinigus įprastoje einamojoje sąskaitoje nuo terminuotųjų indėlių.
Lietuvos banko statistika rodo, kad 2026 m. rugpjūtį vidutinė naujų gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų norma siekė 2,57 proc. per metus.
Iki vienų metų termino indėlių vidurkis siekė 2,43 proc., nuo vienų iki dvejų metų – 3,51 proc., o ilgesnių nei dvejų metų – 3,31 proc.
Tai nereiškia, kad indėlis visada yra tinkamiausias pasirinkimas – konkretūs bankų pasiūlymai ir sąlygos skiriasi.
Tačiau statistika iliustruoja vieną dalyką: yra skirtumas tarp pinigų, kurie tiesiog guli sąskaitoje, ir lėšų, kurios sąmoningai paskirstytos pagal konkretų tikslą.
Investuoti viską iš karto nebūtina
Žodis „investavimas“ daliai žmonių kelia nerimą, ypač kai kalbama apie staiga gautą didesnę sumą.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nebūtina vieną dieną paimti visų 10 ar 20 tūkst. eurų ir juos investuoti.
S. Strockytė-Varnė aiškina, kad pinigus galima paskirstyti dalimis per tam tikrą laikotarpį, jeigu žmogui taip lengviau priimti sprendimą.
Svarbiausia prieš tai nusistatyti investavimo laikotarpį, tikslą ir įvertinti, kokius vertės svyravimus žmogus gali toleruoti.
Taip pat svarbi diversifikacija – investicijų paskirstymas, užuot visus pinigus nukreipus į vieną priemonę.
Gavote 10 tūkst. eurų? Neskubėkite jų leisti
Ekspertų rekomendacijas galima sutraukti į paprastą veiksmų seką.
Pirmiausia – sustoti ir nepirkti nieko vien dėl to, kad sąskaitoje staiga atsirado daugiau pinigų.
Tada įvertinti brangias skolas.
Po to pasirūpinti 3–6 mėnesių finansiniu rezervu.
Tik tuomet spręsti, kokios pinigų dalies artimiausiais metais nereikės ir ar ją verta taupyti, laikyti indėlyje ar investuoti.
Ir tik tada nuspręsti, kiek galima ramia sąžine išleisti malonumams.
Malonumams pinigų taip pat galima palikti
Tai nereiškia, kad netikėtai gautus pinigus būtina visus „užrakinti“ ateičiai.
J. Cvilikienė pabrėžia, kad asmeniniuose finansuose turi likti vietos atostogoms, pramogoms ir norimiems pirkiniams.
Ji pateikia orientacinį pajamų paskirstymo pavyzdį: apie 40 proc. skirti būtiniesiems poreikiams, 20 proc. – taupymui bei investavimui, o likusią dalį paskirstyti pagal savo poreikius.
Tai nėra universali formulė kiekvienam žmogui – skirtingų šeimų pajamos, būsto išlaidos ir įsipareigojimai gali smarkiai skirtis.
Vieno dalyko ekspertai ragina ypač saugotis
Staiga sąskaitoje atsiradusi didelė suma gali pritraukti ne tik norą išlaidauti, bet ir sukčius.
G. Dirkstys ragina itin atsargiai vertinti pasiūlymus, kuriuose žadama neįprastai didelė ar „garantuota“ investicijų grąža, žmogus spaudžiamas apsispręsti nedelsiant arba prašoma įdiegti nuotolinės prieigos programą.
Įtarimų turėtų kelti ir neaiškus investicinių paslaugų teikėjas bei prašymas perduoti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti netikėtus investavimo pasiūlymus telefonu, socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse.
Didžiausia klaida – neturėti jokio plano
Taigi netikėtai gauti 5, 10 ar 20 tūkst. eurų savaime dar negarantuoja didesnio finansinio saugumo.
Viskas priklauso nuo to, kas nutiks vėliau.
Pinigai gali per kelis mėnesius išsisklaidyti pirkiniams. Jie gali metų metus gulėti beveik nenaudojamoje sąskaitoje. Tačiau juos taip pat galima paskirstyti tarp finansinio rezervo, skolų, trumpalaikių tikslų ir ilgalaikio investavimo.
Svarbiausia – nepriimti sprendimo vien dėl emocijų ir neinvestuoti į tai, ko nesuprantate.
Kartais geriausias pirmasis veiksmas gavus didelę sumą yra pats paprasčiausias: kelias dienas ar savaites nedaryti nieko, suskaičiuoti savo įsipareigojimus ir tik tada sudaryti aiškų planą.
