Kamilė Lukauskytė
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iš Jungtinių Tautų tribūnos pasiuntė griežtą žinią dėl karo Ukrainoje. Jis pareiškė, kad Maskva savo užsibrėžtų tikslų neatsisakys ir juos esą pasieks „bet kokiomis aplinkybėmis“.
Tuo pat metu Rusijos diplomatijos vadovas atsakomybę dėl stringančių taikos pastangų mėgino perkelti Europos valstybėms, teigdamas, kad jos trukdo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos remiamoms deryboms.
Tai yra Kremliaus pozicija. Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o Kyjivas ir jo sąjungininkai pabrėžia, kad sprendimai dėl karo pabaigos negali būti priimami nepaisant Ukrainos suvereniteto ir jos pačios pozicijos.
Lavrovas iš JT tribūnos pažadėjo neatsitraukti
S. Lavrovas šeštadienį kalbėjo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
Didelio dėmesio sulaukė jo žodžiai apie tai, ką Maskva vadina savo kariniais tikslais Ukrainoje.
Rusijos ministras pareiškė, kad vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslai bus įgyvendinti ir bus pašalinta, jo žodžiais, grėsmė Rusijos saugumui.
„Tai įvyks bet kokiomis aplinkybėmis“, – pareiškė S. Lavrovas. Rusijos valdžia terminą „specialioji karinė operacija“ vartoja savo pradėtam karui prieš Ukrainą apibūdinti.
Kaltę dėl derybų metė Europai
S. Lavrovas tuo neapsiribojo.
Jis apkaltino Europos valstybes trukdant pastangoms pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos. Ministro teigimu, Europa esą daro viską, kad sukliudytų taikos deryboms, kuriomis suinteresuota D. Trumpo administracija.
Tačiau tai – Rusijos ministro pateiktas situacijos vertinimas.
Europos valstybės savo ruožtu argumentuoja, kad remia Ukrainą ginantis nuo Rusijos invazijos ir kad bet koks susitarimas turi užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą, o ne tik laikinai sustabdyti kovas.
Tą pačią dieną – retas susitikimas
Įdomu tai, kad griežti S. Lavrovo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Niujorke įvyko retas diplomatinis kontaktas.
Rusijos užsienio reikalų ministras susitiko su Vokietijos kolega Johannu Wadephulu.
Tai buvo pirmasis tokio lygio Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo 2022 metų sausio – likus mažiau nei mėnesiui iki Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
Susitikime daugiausia kalbėta apie Ukrainą ir dvišalius santykius.
Tačiau pats faktas, kad ministrai susėdo prie vieno stalo, nereiškia Maskvos ir Berlyno santykių atšilimo.
Vokietija pasiuntė savo perspėjimą
J. Wadephulas per susitikimą paragino Rusiją atsisakyti, kaip teigė Vokietijos delegacija, pavojingo eskalacijos kelio Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu.
Berlynas taip pat pabrėžė, kad pastarojo meto incidentai nepakeis Vokietijos paramos Ukrainai.
Vokietijos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu dar labiau paaštrėjo po incidento Leipcigo/Halės oro uoste. Vokietijos vyriausybė paskelbė nustačiusi Rusijos atsakomybę už bandymą surengti drono ataką, o Rusijos ambasada šiuos kaltinimus atmetė.
Todėl ministrų susitikimas vyko itin įtemptame fone.
Pokalbis truko apie 20 minučių
TV3 skelbia, kad, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos teigimu, susitikimą inicijavo Vokietijos pusė ir jis truko maždaug 20 minučių.
Žurnalistai į pokalbį nebuvo įleisti.
Po jo S. Lavrovas pareiškė iš Vokietijos ministro neišgirdęs nieko naujo, ko Berlynas anksčiau nebūtų skelbęs viešai.
Nepaisant to, abi pusės patvirtino, kad aptarė karą Ukrainoje ir dvišalius santykius.
Atsirado ir konkretus klausimas dėl Juodosios jūros
J. Wadephulas paragino Rusiją prisidėti ieškant sprendimo dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Pastaraisiais mėnesiais tiek Rusijos, tiek Ukrainos eksportą šiuo maršrutu smarkiai paveikė atakos prieš uostų infrastruktūrą ir laivus.
Ukraina bei jos sąjungininkai siekia ribotų susitarimų dėl Juodosios jūros ir energetikos infrastruktūros, tačiau Maskva viešai kol kas nedavė aiškaus signalo, kad tokiems pasiūlymams pritartų.
Griežta retorika ir diplomatiniai kontaktai vyksta vienu metu
Taigi Niujorke buvo galima stebėti dvi iš pirmo žvilgsnio prieštaringas kryptis.
Vienoje pusėje – S. Lavrovo pareiškimas, kad Rusija savo karinius tikslus Ukrainoje pasieks „bet kokiomis aplinkybėmis“, ir kaltinimai Europai.
Kitoje – pirmasis per daugiau nei ketverius metus tiesioginis Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Kol kas nėra pagrindo šio susitikimo laikyti ženklu, kad Maskvos pozicija dėl karo iš esmės keičiasi. Vieši S. Lavrovo pareiškimai tą pačią dieną rodė priešingai – Kremlius ir toliau tvirtina neketinantis atsisakyti savo tikslų Ukrainoje.
Tačiau diplomatiniai kontaktai nenutrūko visiškai.
Todėl svarbiausia šios dienos žinia – net ir atsinaujinus aukšto lygio pokalbiams su viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių Europoje, Maskva viešai nesignalizuoja apie savo karo tikslų atsisakymą.
