Kavos kultūra keičiasi iš esmės – vartotojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik pačiam gėrimui, bet ir jo kilmei, auginimo vietos ypatybėms, apdorojimo būdui bei istorijai. Populiarėja šviesesni skrudinimai, vieno regiono kavos, eksperimentiniai fermentavimo metodai ir specializuotų kavinių kultūra.
Šias kryptis atskleidžia tarptautinė skonių tendencijų ataskaita, kurioje išanalizuoti restoranų ir kavinių meniu bei vartotojų įpročiai skirtingose rinkose, o savo įžvalgomis dalinasi pasauliniai kavos ir gastronomijos ekspertai. Jų teigimu, ateities kavos kultūrą formuos ne tik kokybė, bet ir patirtis: nuo šaltai brandintos kavos ir mačios – iki Azijos įkvėptų tekstūrų bei naujų kavos ritualų, rašoma pranešime spaudai.
Kava kaip patirtis: kodėl kilmė ir istorija tampa tokios pat svarbios kaip skonis?
Kavos pasaulyje šiandien ryškėja nauja kryptis, kuri iki šiol buvo ypatingai svarbi vertinant vyną, o dabar jau ir prieskonius ar alyvuogių aliejų: vis daugiau vartotojų dėmesį skiria kavos kilmei, auginimo vietos ypatybėms ir istorijai. „Didėjantį susidomėjimą kilmės regionais ir vieno regiono kava, o ne jų mišiniu, ypač gerai atspindi augantis mažų kavos skrudyklų ir specializuotos kavos vietų skaičius“, – sako solidžią maisto ir gėrimų kokybės valdymo patirtį turintis suomis Sampo Latvakangas.
Pasak jo, šią kryptį stiprina ir besikeičiantis požiūris į skrudinimą. „Vis populiaresni tampa šviesesni skrudinimai. Lengvesnis skrudinimas išryškina konkrečios kilmės savybes – gėlių, citrusų, kaulavaisių natas. Kava tampa labiau susijusi su vieta, iš kurios ji atkeliavo, atskleidžia savo unikalų charakterį“, – aiškina jis. Specialistas taip pat pastebi, jog ne tik kavos skrudinimo būdai, bet ir apdorojimo metodai tampa vis drąsesni: „Šiuo metu ypač populiarėja kofermentacijos metodas, kai kavos uogos fermentuojamos kartu su vaisiais. Tai leidžia sukurti visiškai naujus skonio profilius.“
Vis dėlto, restoranų meniu kava vis dar dažnai lieka nepelnytai nuvertinta, tvirtina kavos skonio ekspertas Mihkel Jürimaa. „Kokteilių meniu išsamiai aprašomi ingredientai, vynų kortose nurodomi regionai, vynuogės, gamintojai. O prie kavos dažnai matome tik pavadinimą ir kainą – be jokios istorijos, kilmės ar skonio natų“, – sako jis.
Ekspertų teigimu, būtent čia restoranai šiandien turi didelę galimybę išsiskirti. „Žmonės turi jausti, kad restorane gauna patirtį, kurios negalėtų lengvai atkartoti namuose – tik tada jie bus linkę mokėti už kavą valgydami ne namuose. Restoranams kavos meniu praturtinimas nurodant kilmės regioną, apdorojimo metodą ir skonio natas yra paprastas, tačiau veiksmingas būdas mažinti žinių spragą ir didinti suvokiamą kavos vertę. Tai gali būti išskirtinės kavos, nauji gėrimų formatai ar aiškiai komunikuojama kilmė bei skonio profilis“, – pabrėžia „Paulig“ kavos produktų kūrimo vadovas Sampo Latvakangas.
Pirmą kartą parengta tarptautinė skonių ataskaita atskleidžia, jog kavos kultūrą šiandien vis stipriau formuoja ir sveikatingumo tendencijos. Vartotojai ieško ne tik skonio ar energijos, bet ir lankstumo – galimybės prisitaikyti gėrimą prie savo gyvenimo būdo. Dėl to auga susidomėjimas kava be kofeino, kuri leidžia išlaikyti patį ritualą, bet atsisakyti stimuliuojančio poveikio. Kartu populiarėja ir baltymais papildyti kavos gėrimai, jungiantys kavinių kultūrą su funkcionalios
mitybos principais. Sveikatingumo tendencijos taip pat keičia požiūrį į skonius: nors saldūs sirupai niekur nedingsta, jų vietą vis dažniau užima švaresni, natūralesni ingredientai – botaniniai priedai, subtilūs prieskonių mišiniai ar gastronomiškesni skonio deriniai.
Pasak „Paulig“ kavos skonio eksperto Mihkel Jürimaa, ateityje Europoje ryškiai augs ir šaltos kavos segmentas. „Cold brew“ ir kiti šalti kavos gėrimai turi didelį potencialą. Ypač jaunesnė karta nėra prisirišusi prie tradicinio kavos vartojimo modelio, todėl atsiranda vis naujų kavos vartojimo formų“, – sako jis. Tarptautinės skonių tendencijų ataskaitos duomenimis, net 49 proc. Z kartos kavos vartotojų teigia labiau mėgstantys „cold brew“ skonį nei tradicinę kavą.
Azijos įtaka kavos kultūrai: daugiau tekstūrų, eksperimentų ir naujų kilmės regionų
Kavos pasaulyje vis ryškesnę įtaką daro Azijos šalys – ne tik skoniais, bet ir pačiu požiūriu į kavos pateikimą bei vartojimo patirtį. Korėjos ir Taivano kavinės šiandien tampa nauju atskaitos tašku kalbant apie estetiką, techniką ir dėmesį detalėms. Pasak kavos skonio eksperto Mihkel Jürimaa, Azijos įtaka matoma ir pačioje kavos rinkoje. „Pastaruoju metu vis dažniau pastebiu aukštos kokybės kavą iš Azijos regionų, nors populiariausios kilmės šalys vis dar išlieka tradicinės“, – sako jis.
Anot pašnekovo, kavinių meniu vis dažniau jaučiama Pietų Korėjos įtaka, o burbulinės arbatos kultūra išmokė vartotojus tikėtis daugiau nei tiesiog skonio. Šiandien svarbi tampa tekstūra, sluoksniškumas, temperatūrų žaismas ir pati gėrimo patirtis. „Lankydamasis specializuotose kavos vietose matau vis daugiau kilmės regionų, kurie anksčiau beveik nefigūravo meniu“, – pastebi jis.
Ekspertų teigimu, vartotojai šiandien yra atviresni naujoms geografijoms ir eksperimentiniams apdorojimo metodams, ypač kai meniu geba papasakoti produkto istoriją. „Žmonės gerą kavą supranta geriau nei bet kada anksčiau“, – sako Sampo Latvakangas. Šį pokytį ypač gerai iliustruoja didieji miestai, kuriuose specializuotos kavos vietos šiandien siūlo retas kavos rūšis ir eksperimentiniais metodais apdorotas pupeles už kainą, siekiančią net 20 eurų už puodelį.
Nuo mačios iki specializuotos kavos: vartotojai pradeda ieškoti daugiau nei kofeino
Niujorke gyvenantis gastronomijos kultūros tyrinėtojas, knygų autorius ir tinklalaidės „This Is Taste“ kūrėjas Matt Rodbard antrina savo kolegoms – dabartines tendencijas stipriai paskatino išaugęs susidomėjimas mačia ir burbuline arbata, tačiau tai buvo tik pradžia. „Mačia ir bubble tea tapo savotišku įėjimu į platesnį, sąmoningesnį gėrimų pasaulį. Visa kofeino kultūra keičiasi iš esmės: žmonės nori apgalvotų, sąmoningų gėrimų, kokybiškos patirties. Informacijos dabar galima rasti visur – žmones edukuoja ne tik knygos, bet ir socialiniai tinklai, tinklalaidės. Tos žinios keičia, kaip jie vertina kavą“, – aiškina jis.
Tarptautinės tendencijų ataskaitos duomenimis, net 63 proc. 16-34 metų Jungtinės Karalystės vartotojų mačią geria bent kartą per mėnesį. „Mačia – po pietų, o užpilama kava – ryte. Toks gyvenimo būdas tikrai niekur nedings“, – sako Matt Rodbard. Pasak jo, ateities kavos kultūra bus vis labiau susijusi su kokybe, ritualu ir sąmoningu pasirinkimu, o ne vien greitu kofeino efektu.
Paklaustas apie tendencijas, kurios artimiausiais metais labiausiai keis restoranų ir kavinių kultūrą, Matt Rodbard ilgai nedvejoja – didžiausią potencialą jis šiandien mato kavos pasaulyje. „Mane dabar labiau nei bet kas kitas domina tai, kaip persidengia kavos ir arbatos kultūros bei kaip tolstame nuo senų, stipriai skrudintų kavų. Vis daugiau dėmesio sulaukia šviesesni skrudinimai, afrikietiškos kilmės kavos ir vadinamoji „third-wave“ kavos kultūra, kurioje svarbiausia tampa ne intensyvumas, o kilmė, auginimo vietos ypatybės ir skonių niuansai“, – sako jis.
„Jaunesni – tūkstantmečio ir Z karta – kavą supranta geriau nei anksčiau. Žmonės ją geria kitaip – rankomis ruoštą, be pieno, daugiau dėmesio skiria kilmei ir pačios pupelės charakteriui“, – aiškina jis. Pasak pašnekovo, šiuolaikinės specializuotos kavinės vis dažniau primena degustacijos erdves. „Matai sienas, nukrautas skirtingų skrudyklų pupelėmis, ir gali vienu metu ragauti keturias ar šešias skirtingas kilmes. Šis naujas rafinuotumas dar nėra iki galo išnaudotas“, – sako jis. Anot Matt Rodbard, net ir itin konkurencingoje rinkoje kavos kultūra vis dar turi milžinišką augimo potencialą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
