Kamilė Lukauskytė
Iki 2027 metų savivaldos rinkimų dar liko keli mėnesiai, tačiau Lietuvos regionuose jau vyksta intensyvus politinis persigrupavimas. Ir šį kartą didžiausias judėjimas matomas ne tarp tradicinių partijų.
Šalyje sparčiai daugėja politinių komitetų.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 23 politinės partijos ir net 47 politiniai komitetai. Beveik pusė komitetų – 19 – buvo įregistruoti jau po 2023 metų savivaldos rinkimų.
Dar įdomesnė kita detalė: net 15 naujų komitetų atsirado vien šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį. Tuo metu naujų politinių partijų prieš artėjančius savivaldos rinkimus neįsteigta.
Politinis žemėlapis regionuose keičiasi
Naujų komitetų steigimas rodo, kad dalis vietos politikų 2027 metų rinkimuose renkasi kitokį kelią nei anksčiau.
Tarp naujų politinių darinių steigėjų yra ir šiuo metu pareigas einančių merų.
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė įkūrė politinį komitetą „Širvintų kraštui – dar daugiau“. Ankstesniuose savivaldos rinkimuose ji dalyvavo kaip Lietuvos regionų partijos kandidatė.
Kitu keliu į rinkimus ruošiasi žengti ir Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius. Anksčiau partijai „Laisvė ir teisingumas“ priklausęs politikas dabar planuoja dalyvauti su savo vadovaujamu politiniu komitetu „Vieningi mūsų kraštui“.
Tai tik dalis platesnio proceso, vykstančio įvairiose Lietuvos savivaldybėse.
Kodėl politikai renkasi komitetus?
TSPMI docentė Jogilė Ulinskaitė BNS teigė, kad viena iš galimų tokio reiškinio priežasčių yra visuomenės požiūris į politines partijas.
Jos vertinimu, apklausose matomas nepasitikėjimas partijomis gali skatinti politikus – ypač jau turinčius politinės patirties – rinkimuose dalyvauti su vietiniais komitetais. Tokiu būdu kandidatai gali mėginti atsiriboti nuo nacionalinės partijos įvaizdžio ir labiau akcentuoti vietos problemas bei savo asmeninį žinomumą.
Tai yra politologės interpretacija, o ne nustatyta visų naujų komitetų steigimo priežastis. Skirtinguose regionuose politikų motyvai gali skirtis.
Tačiau skaičiai rodo aiškią tendenciją – komitetų daugėja itin sparčiai.
Net 19 komitetų atsirado po ankstesnių rinkimų
2023 metų savivaldos rinkimai vyko kovo 5 dieną.
Nuo jų iki dabar Lietuvoje įregistruota 19 naujų politinių komitetų. Kadangi iš viso jų šiuo metu yra 47, tai reiškia, kad labai didelė dalis šiandien veikiančių komitetų yra palyginti nauji.
Ypač intensyvus steigimas vyko artėjant terminui, po kurio naujai sukurtoms politinėms organizacijoms būtų užvertas kelias dalyvauti artimiausiuose savivaldos rinkimuose.
Vien per tris pastaruosius mėnesius įregistruota 15 tokių darinių.
Todėl dabartinis komitetų skaičiaus augimas nėra vien ilgalaikė tendencija – nemaža jo dalis tiesiogiai sutampa su pasirengimu 2027 metų rinkimams.
Partijų skaičius tuo metu nepasikeitė
Kontrastas su politinėmis partijomis ryškus.
Šiuo metu Lietuvoje registruotos 23 politinės partijos, tačiau specialiai artėjantiems savivaldos rinkimams naujų partijų neatsirado.
Tai savaime nereiškia, kad partijos regionuose praranda įtaką ar kad komitetai rinkimuose pasirodys geriau.
Būsimi rinkimų rezultatai priklausys nuo kandidatų, vietos politinės situacijos ir rinkėjų pasirinkimo, todėl vien iš naujų komitetų skaičiaus negalima spręsti, kaip pasiskirstys mandatai ar merų postai.
Tačiau organizacinė tendencija akivaizdi – vietos politikoje atsiranda daugiau savarankiškų regioninių darinių.
Komitetai partijų visiškai nepakeičia
Politinis komitetas gali dalyvauti savivaldos rinkimuose, kelti kandidatų sąrašus ir kandidatus į merus, tačiau jo veiklos modelis skiriasi nuo visoje šalyje veikiančios tradicinės partijos.
Tokie dariniai dažnai koncentruojasi į vieną savivaldybę ar konkretų regioną.
Rinkimų kodeksas politiniams komitetams taip pat numato tam tikras teises rinkimų organizavimo procese. Pavyzdžiui, atitinkamas ankstesnių rinkimų rezultatų sąlygas atitinkantis komitetas gali siūlyti kandidatūras į savivaldybės rinkimų komisiją.
Todėl komitetai nėra vien neformalios politikų grupės – jie yra oficialūs politiniai dariniai, galintys tiesiogiai konkuruoti savivaldos rinkimuose.
Rinkimų kampanija – jau visai čia pat
2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus siūloma rengti kovo 7 dieną.
Seimas rugsėjį po svarstymo pritarė tokį terminą numatančiam nutarimo projektui: už balsavo 103 parlamentarai, vienas susilaikė. Numatyta, kad rinkimų politinė kampanija prasidėtų 2026 metų spalio 7 dieną.
Pastarieji savivaldos rinkimai vyko 2023 metų kovo 5-ąją. Tuomet pirmojo turo rinkėjų aktyvumas siekė 48,91 proc., o net 34 savivaldybėse renkant merus prireikė antrojo turo.
Artėjant naujai kampanijai jau aišku bent viena – rinkėjai kai kuriuose regionuose balsavimo biuleteniuose gali pamatyti gerokai daugiau vietinių politinių darinių.
Didžiausia kova gali prasidėti būtent regionuose
47 politiniai komitetai, iš kurių 19 atsirado po ankstesnių savivaldos rinkimų, rodo pastebimą Lietuvos vietos politikos persigrupavimą.
Kai kurie pareigas einantys merai į artėjančius rinkimus rengiasi žengti jau su savo politiniais komitetais, o didžioji naujų darinių steigimo banga sutapo su paskutiniais mėnesiais prieš rinkimų kampanijos pradžią.
Tačiau vien komitetų skaičius neparodo būsimos jų politinės sėkmės.
Tik 2027 metų savivaldos rinkimų rezultatai parodys, kiek rinkėjams bus svarbus nacionalinės partijos vardas, o kiek – vietos kandidatai ir konkrečiam miestui ar rajonui sukurtas politinis komitetas.
