Kamilė Lukauskytė
Lietuvos politikoje gali įvykti ryškus pokytis. Buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė Dovilė Šakalienė pripažino rimtai svarstanti, ar po dabartinės kadencijos jai apskritai verta tęsti politinę karjerą.
Politikė į Seimą renkama nuo 2016 metų, todėl pasibaigus dabartinei kadencijai parlamente būtų praleidusi 12 metų.
Būtent šią ribą ji pati dabar išskiria kaip galimą momentą sustoti.
Tačiau galutinis sprendimas dėl dalyvavimo 2028 metų Seimo rinkimuose dar nepriimtas. D. Šakalienė jį tiesiogiai sieja su tuo, kokia tuo metu bus Lietuvos ir viso regiono saugumo situacija.
Įvardijo vieną svarbią sąlygą
Kalbėdama apie savo politinę ateitį D. Šakalienė akcentavo 2028 metų lapkritį.
Jos teigimu, jeigu iki to laiko pavyks išlaikyti atgrasymą ir nebus realizavęsis blogiausias saugumo scenarijus, ji dabartinę kadenciją gali laikyti paskutine.
Politikė sakė tokiu atveju norinti užbaigti prisiimtus darbus, padėkoti politiniams bendražygiams ir imtis kitokios veiklos.
„12 metų politikoje man tikrai daugiau negu užtenka“, – sakė parlamentarė.
Taigi kalbama ne apie paskelbtą atsistatydinimą ar sprendimą artimiausiu metu palikti Seimą. D. Šakalienė svarsto nebekandidatuoti 2028 metų Seimo rinkimuose, jei saugumo aplinkybės leis jai taip apsispręsti.
Iki kadencijos pabaigos trauktis neketina
Nors pareiškimas apie galimą politinės karjeros pabaigą skamba netikėtai, parlamentarė nesako ketinanti pasitraukti dabar.
Priešingai – likusį kadencijos laiką ji teigia norinti išnaudoti darbams, susijusiems su Lietuvos saugumo stiprinimu.
Ši sritis D. Šakalienei pastaraisiais metais buvo viena svarbiausių.
Ji vadovavo Krašto apsaugos ministerijai, o pasitraukusi iš ministrės pareigų siekė tęsti darbą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Tačiau čia politikės karjeroje prasidėjo dar vienas sudėtingas etapas.
Po pasitraukimo iš ministerijos – įtampa
D. Šakalienė iš krašto apsaugos ministrės pareigų buvo atleista 2025 metais.
Tuometė premjerė Inga Ruginienė savo sprendimą aiškino konfliktu dėl Krašto apsaugos ministerijos komunikacijos ir uždaro susitikimo su apžvalgininkais, kuriame buvo kalbama apie gynybos finansavimą.
D. Šakalienė situaciją aiškino kitaip. Jos teigimu, tarp jos ir premjerės egzistavo skirtingas principinis požiūris į tai, kaip turėtų būti stiprinama šalies gynyba.
Po jos iš Krašto apsaugos ministerijos vadovo pareigų ministru tapo Robertas Kaunas.
Į norėtą komitetą negrįžo
Pasitraukusi iš ministerijos D. Šakalienė norėjo dirbti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tačiau socialdemokratai tokios galimybės jai nesudarė.
Šiuo metu parlamentarė dirba Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Tačiau pirmadienį išryškėjo ir dar viena aplinkybė.
D. Šakalienė teigė esanti pavaduojanti NSGK narė, bet, jos teigimu, komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius ją informavo, kad posėdžiuose ji neturėtų dalyvauti.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pirmadienį žurnalistams sakė apie tokią situaciją anksčiau nežinojęs ir žadėjo ja pasidomėti.
Tai yra skirtingų politikų pateikiama informacija, todėl vien iš šių pareiškimų negalima daryti išvados apie tokio sprendimo motyvus.
Saugumo tema jai išlieka svarbiausia
Nepaisant politinių nesutarimų, D. Šakalienė pastaruoju metu ir toliau aktyviai komentuoja Lietuvos bei NATO saugumo klausimus.
Dar rugpjūtį ji viešai kalbėjo apie Rusijos hibridines operacijas ir teigė, kad Maskvos veiksmai, jos vertinimu, nukreipti ne tik prieš atskiras valstybes, bet ir prieš NATO kolektyvinės gynybos mechanizmus.
Tai padeda suprasti, kodėl savo politinės karjeros tęsimą parlamentarė dabar sieja būtent su saugumo situacija.
Jos pareiškime nėra konkretaus pažado, kad 2028 metais ji tikrai pasitrauks. Esminė sąlyga – kaip tuo metu atrodys Lietuvos saugumo aplinka.
Tad ar tai jau politinės karjeros pabaiga?
Kol kas – ne.
D. Šakalienė tebėra Seimo narė ir sako ketinanti dirbti iki dabartinės kadencijos pabaigos. Ji taip pat nėra paskelbusi galutinio sprendimo nekandidatuoti 2028 metais.
Tačiau jos pareiškimas reikšmingas tuo, kad pirmą kartą taip konkrečiai įvardijamas galimas politinės karjeros finišas.
Jeigu iki 2028 metų Lietuvos saugumo situacija, jos vertinimu, leis pasitraukti, trys kadencijos Seime gali tapti paskutinėmis.
Po 12 metų politikoje ji tuomet ketintų rinktis kitą veiklą.
O iki tol parlamentarė sako turinti kitą prioritetą – likusį kadencijos laiką skirti darbams, kurie, jos vertinimu, padėtų stiprinti Lietuvos saugumą.
