Kamilė Lukauskytė
Ryte atsiverčiate „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ar kitą platformą. Kelios naujienos apie Lietuvą, karą, ekonomiką, žinomus žmones, vienas kitas eksperto komentaras – ir po keliolikos minučių gali pasirodyti, kad jau maždaug žinote, kas šiandien vyksta pasaulyje.
Problema ta, kad jūsų matytas pasaulis gali būti gerokai siauresnis, nei atrodo.
Socialinių tinklų algoritmai mokosi iš kiekvieno mūsų veiksmo: ką paspaudžiame, ką pažiūrime iki galo, ką komentuojame ir net prie kokio įrašo trumpam sustojame. Ilgainiui srautas vis labiau prisitaiko prie mūsų pačių interesų.
Taip gali susiformuoti informacinis burbulas, kuriame nuolat susiduriame su panašiomis temomis ir nuomonėmis. O pavojingiausia dalis – žmogus nebūtinai supranta, kad jame jau atsidūrė.
Algoritmui pakanka net jūsų sustojimo
VDU komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Patricija Lenčiauskienė aiškina, kad socialinių medijų burbulus formuoja du tarpusavyje susiję dalykai – platformų algoritmai ir mūsų pačių elgesys.
Algoritmo užduotis nebūtinai yra sąmoningai izoliuoti žmogų nuo kitokių nuomonių. Jam svarbu suprasti, koks turinys išlaikys vartotojo dėmesį.
Tam siunčiame daugybę signalų.
Paspaudėte įrašą? Signalas.
Peržiūrėjote vaizdo įrašą iki pabaigos? Dar vienas.
Pakomentavote, pasidalijote ar tiesiog ilgiau sustojote prie konkretaus turinio? Platforma ir iš to gali spręsti apie jūsų interesus.
Todėl šiandien pažiūrėtas turinys gali daryti įtaką tam, ką pamatysite rytoj.
Tačiau kaltas ne vien algoritmas
Čia atsiranda nepatogi detalė.
Būtų paprasta dėl informacinių burbulų kaltinti tik technologijų bendroves, tačiau dalį savo burbulo susikuriame patys.
Sekame žmones, kurių mintims pritariame. Ignoruojame tuos, kurie erzina. Užblokuojame nepatinkantį turinį. Spaudžiame „patinka“ po įrašais, kurie atitinka mūsų pasaulėžiūrą.
VU Psichologijos instituto docentė Vita Mikuličiūtė atkreipia dėmesį, kad žmonėms apskritai patinka būti tarp panašiai mąstančių žmonių. Tokia aplinka atrodo saugesnė ir patikimesnė.
Socialiniai tinklai šį natūralų žmogaus polinkį gali dar labiau sustiprinti.
Atsiranda dar viena problema – „aš juk apie tai skaičiau“
Trumpas susidūrimas su daugybe naujienų gali sukurti ir kitą efektą – jausmą, kad apie temą žinome daugiau, nei iš tiesų žinome.
2025 metais paskelbtame tyrime dalyvavo 828 žmonės. Mokslininkai vertino jų subjektyvų ir faktinį žinojimą prieš bei po socialinių tinklų naujienų srauto peržiūros.
Rezultatai nėra tokie paprasti, kad būtų galima teigti: „socialiniai tinklai automatiškai padaro žmogų klaidingai įsitikinusį savo žiniomis“. Dalis iš anksto iškeltų hipotezių aiškaus statistinio patvirtinimo negavo.
Tačiau tyrėjai užfiksavo stiprią bendrą tendenciją – žmonės buvo linkę pervertinti savo turimas žinias.
Ankstesni eksperimentiniai tyrimai taip pat rodė, kad daugybės trumpų naujienų įrašų matymas gali sustiprinti suvokimą, jog žmogus apie temą žino daugiau, nors faktinių žinių prieaugis nebūtinai būna toks pats.
Kodėl burbule mūsų nuomonė gali dar labiau sustiprėti?
Dar vienas pavojus – grupinė poliarizacija.
Jeigu grupėje dauguma žmonių jau laikosi panašios pozicijos ir nuolat apie ją diskutuoja tarpusavyje, jų nuostatos gali dar labiau sustiprėti.
V. Mikuličiūtė aiškina, kad panašus mechanizmas gali veikti ir socialinių medijų burbuluose.
Žmogus vis dažniau mato jam artimą informaciją, diskutuoja su panašiai mąstančiais žmonėmis ir ilgainiui gali pradėti manyti, kad jo matoma realybė yra savaime suprantama daugumai.
O tuomet susidūrimas su visiškai kitaip pasaulį matančiu žmogumi gali tapti nemalonus.
Yra vienas paradoksas: kitokia nuomonė nebūtinai padės
Atrodytų, sprendimas paprastas – jeigu gyvenate burbule, pradėkite skaityti priešingą nuomonę.
Tačiau ir čia viskas sudėtingiau.
P. Lenčiauskienė atkreipia dėmesį į eksperimentus, kuriuose buvo keičiamas žmonėms rodomas turinys. Vien chronologinio informacijos srauto naudojimas „Facebook“ ir „Instagram“ žmonių politinių nuostatų reikšmingai nepakeitė.
Kituose eksperimentuose žmonėms buvo rodomas priešingos politinės stovyklos turinys, tačiau kai kuriais atvejais tai jų pozicijas ne sušvelnino, o dar labiau sustiprino.
Vadinasi, problema nėra išsprendžiama vien principu „parodykime žmogui daugiau priešingos nuomonės“.
Svarbu ir tai, kokia informacija rodoma bei kaip žmogus ją vertina.
Patikrinti save galima gana paprastai
Visiškai pabėgti nuo personalizuoto turinio šiuolaikinėse platformose sudėtinga, tačiau sumažinti jo poveikį įmanoma.
Vienas paprasčiausių būdų – naujienų neapsiriboti tuo, ką pasiūlo socialinių tinklų srautas. Verta tiesiogiai atsiversti kelis skirtingus patikimus naujienų šaltinius, rinktis išsamesnius tekstus ir ieškoti argumentuotos informacijos.
P. Lenčiauskienė taip pat pataria peržiūrėti platformų rekomendacijų nustatymus, išvalyti žiūrėjimo istoriją, naudoti funkciją „nedomina“ ir, jei platforma leidžia, rinktis mažiau algoritmiškai personalizuotą srautą.
Svarbus ir dar vienas labai paprastas signalas – emocijos.
Jeigu įrašas akimirksniu sukelia pyktį, baimę ar pasipiktinimą ir iš karto norisi juo pasidalyti, verta bent trumpam sustoti ir patikrinti informaciją.
Didžiausia apgaulė – jausmas, kad matėte „viską“
Socialiniai tinklai nėra savaime blogas informacijos šaltinis. Jie leidžia greitai sužinoti apie įvykius, atrasti naujus šaltinius ir išgirsti žmones, kurių kitu atveju galbūt niekada nepastebėtume.
Problema prasideda tada, kai personalizuotą naujienų srautą pradedame painioti su visu pasaulio vaizdu.
Algoritmas nerodo visko, kas svarbu. Jis pirmiausia bando nuspėti, kas svarbu būtent jūsų dėmesiui.
O kuo ilgiau naudojatės platforma, tuo daugiau informacijos apie savo interesus jai suteikiate.
Todėl po keliolikos minučių slinkimo ekrane gali atrodyti, kad perskaitėte visą dienos naujienų santrauką.
Iš tikrųjų galėjote pamatyti tik labai tiksliai jums parinktą jos versiją.
Ir būtent gebėjimas kartais suabejoti savo informaciniu srautu gali būti vienas paprasčiausių būdų suprasti, kiek pasaulio už jūsų ekrano ribų liko nepastebėta.
