Kamilė Lukauskytė
Rusija vis dažniau renkasi ne atvirą karinę konfrontaciją, o veiksmus, kuriuos sunkiau pastebėti iš pirmo žvilgsnio. NATO pareigūnai perspėja – hibridinių išpuolių prieš Aljanso valstybes daugėja, o kai kurie jų tampa vis pavojingesni. Skaičiai verčia sunerimti.
Europos saugumo situacija keičiasi, o NATO vis daugiau dėmesio skiria ne tik tradicinei karinei grėsmei. Pasak aukšto rango Aljanso pareigūno, vien per praėjusius metus buvo užfiksuota daugiau nei 200 Rusijai priskiriamų hibridinių incidentų prieš NATO valstybes.
Svarbu tai, kad į šį skaičių neįtraukiamos įprastos kasdienės kibernetinės atakos. Kitaip tariant, kalbama apie platesnį veiksmų spektrą – nuo sabotažo ir žvalgybos iki kibernetinių operacijų, dronų incidentų bei bandymų daryti spaudimą strategiškai svarbiai infrastruktūrai.
NATO kas mėnesį atremia tūkstančius kibernetinių atakų
Hibridinis karas išsiskiria tuo, kad jo metu nebūtinai naudojami tankai ar raketos. Priešininkas gali bandyti trikdyti valstybės veiklą kur kas mažiau pastebimais būdais.
NATO pareigūnas atskleidė, kad vien Aljanso būstinė kiekvieną mėnesį susiduria su tūkstančiais kibernetinių atakų. Nors didelė jų dalis nėra priskiriama prie minėtų daugiau nei 200 incidentų, šis skaičius gerai parodo, kokio masto yra kasdienis spaudimas skaitmeninėje erdvėje.
NATO oficialiai pabrėžia, kad hibridinės grėsmės gali būti labai įvairios. Jos gali apimti kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažą, kritinės infrastruktūros pažeidžiamumų išnaudojimą ar kitus veiksmus, kuriais siekiama susilpninti valstybės atsparumą. Aljansas teigia stiprinantis pasirengimą reaguoti į tokio pobūdžio atakas.
Nerimą kelia ne tik atakų skaičius
Pasak NATO pareigūno, pavojingiausia yra ne vien tai, kad incidentų daugėja. Keičiasi ir jų pobūdis.
„Daugėja atakų, didėja jų pavojingumas, didėja ir noras rizikuoti“, – teigė jis.
Tokie žodžiai ypač svarbūs tuo metu, kai Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai, susiję su dronais, infrastruktūra ar galimu sabotažu.
Vienas naujausių pavyzdžių – Leipcigo–Halės oro uoste Vokietijoje rastas sprogmenų prikrautas dronas. NATO pareigūnas teigė, kad panaudoto sprogmens pobūdis leidžia manyti apie galimą Rusijos žvalgybos tarnybos dalyvavimą. NATO ir Vokietijos valdžia incidentą vertina kaip hibridinės atakos dalį, nors pats sprogmuo nesprogo.
Tokie įvykiai tampa ypač jautrūs todėl, kad Leipcigo–Halės oro uostas yra svarbus Europos logistikos centras ir susijęs su NATO vykdomu karinės įrangos transportavimu. Vakarų pareigūnai jau anksčiau yra sieję įvairius sabotažo ir kitus kenksmingus veiksmus Europoje su Rusija.
Koks tikslas?
NATO vertinimu, viena pagrindinių Kremliaus strategijos dalių yra silpninti Vakarų paramą Ukrainai ir didinti spaudimą Europos valstybėms.
Tam gali būti naudojami labai skirtingi metodai. Vienas iš jų – svarbios infrastruktūros ir logistikos grandinių žvalgymas. Taip pat NATO pareigūnas perspėjo apie galimą kenkėjiškos programinės įrangos iš anksto įdiegimą pramonės valdymo sistemose. Tokia taktika potencialiai suteiktų galimybę ateityje sutrikdyti svarbių objektų darbą.
Todėl grėsmė nėra vien tai, kas įvyksta šiandien. Dalis veiksmų gali būti skirta pasirengti tam, kas būtų daroma vėliau.
NATO ruošia naujas priemones
Aljansas ketina stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą. Viena iš numatomų priemonių – ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros tinklas, kuris leistų operatoriams ir saugumo institucijoms greičiau dalytis informacija.
Taip pat planuojama daugiau dėmesio skirti apsaugai nuo dronų, kibernetinei gynybai ir bendroms reagavimo į ekstremalias situacijas pratyboms. NATO taip pat neatmeta galimybės išskirtinai rimtais atvejais pasitelkti puolamuosius kibernetinius pajėgumus.
Tai rodo, kad hibridinės atakos NATO jau nebelaikomos antraeile problema. Jos vertinamos kaip viena iš pagrindinių šiuolaikinio saugumo grėsmių.
Ir nors daugiau nei 200 incidentų per metus gali atrodyti kaip abstraktus skaičius, kiekvienas toks atvejis reiškia bandymą patikrinti, kaip greitai ir efektyviai Vakarai sugeba reaguoti.
Klausimas dabar nebe vien tai, ar Rusija naudoja hibridinio karo priemones prieš Vakarus. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kiek toli Maskva yra pasirengusi eiti ir kaip NATO atsakys, jei tokie veiksmai taps dar agresyvesni.
