Kamilė Lukauskytė
Dar prieš savaitę iš elektros rinkos Lietuvoje skriejo gera žinia – didmeninė kaina buvo sumažėjusi 16 proc. Tačiau ilgai tuo pasidžiaugti nepavyko.
Naujausi duomenys rodo staigų apsisukimą.
Rugsėjo 21–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje pakilo nuo 96 iki 139 eurų už megavatvalandę (MWh).
Tai reiškia net 45 proc. augimą vos per vieną savaitę.
Tačiau buitiniams vartotojams svarbu žinoti vieną detalę: tai nėra 45 proc. automatinis jų galutinės elektros sąskaitos padidėjimas. Kalbama apie didmeninę biržos kainą, kuri yra tik viena galutinės vartotojo mokamos kainos dalių.
Dar prieš savaitę situacija buvo visiškai kitokia
Elektros rinkoje pastarosios savaitės primena amerikietiškus kalnelius.
Rugsėjo 14–20 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo nukritusi 16 proc. – nuo 114 iki 96 Eur/MWh.
Savaitės pradžioje kainas dar laikė aukštai brangesnė dujų generacija, silpnas vėjas ir riboti tarpvalstybiniai pralaidumai. Tačiau antroje savaitės pusėje vėjo elektrinių gamyba Baltijos ir Šiaurės šalyse smarkiai išaugo.
Rezultatas buvo įspūdingas: savaitgalį vidutinės kainos Baltijos šalyse kai kuriomis dienomis tesiekė 6–9 Eur/MWh.
Praėjo vos savaitė – ir kryptis vėl pasikeitė.
Šįkart koją pakišo saulė
„Litgrid“ duomenimis, viena pagrindinių naujo kainų šuolio priežasčių buvo sumažėjusi saulės elektrinių gamyba Baltijos regione.
Tačiau Lietuva nėra izoliuota elektros sala, todėl kainą veikė ir tai, kas vyko kitose Europos rinkose.
Pietų Švedijoje elektra taip pat brango. Ten situaciją veikė sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba ir aukštesnės elektros kainos Centrinėje Europoje.
Šių aplinkybių kombinacija persidavė ir Baltijos šalims.
Todėl net ir vietinei elektros gamybai išaugus vienoje srityje, bendras regiono vaizdas gali lemti priešingą kainos kryptį.
Vėjo elektrinės gamino daugiau, bet to neužteko
Iš pirmo žvilgsnio naujausi duomenys turi vieną paradoksą.
Lietuvos vėjo elektrinių gamyba per savaitę išaugo. Vis dėlto šio padidėjimo neužteko kompensuoti kitų rinkoje veikusių veiksnių.
Tai gerai iliustruoja, kodėl vien pažvelgus pro langą ir pamačius stiprų vėją negalima prognozuoti, kad elektra būtinai pigs.
Kainą lemia visa sistema – gamyba Lietuvoje ir kaimyninėse rinkose, importo galimybės, tarpvalstybinės jungtys, vėjo bei saulės gamyba ir brangesnių elektrinių poreikis.
Latvijoje – tokia pati kaina, Estijoje gerokai mažesnė
Įdomus ir Baltijos valstybių palyginimas.
Praėjusią savaitę Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje – 139 Eur/MWh.
Estijoje ji buvo gerokai mažesnė ir siekė 99 Eur/MWh.
Taigi net trijose geografiškai artimose ir tarpusavyje sujungtose rinkose kainų skirtumai gali būti reikšmingi.
Tam įtakos turi elektros perdavimo galimybės, gamybos struktūra ir kainos aplinkinėse prekybos zonose.
45 proc. nereiškia, kad tiek pat išaugs jūsų sąskaita
Tai viena svarbiausių naujienos detalių.
Didmeninė „Nord Pool“ elektros kaina nėra tas pats, kas galutinė kilovatvalandės kaina vartotojo sąskaitoje.
Galutinę kainą sudaro ne tik pati elektros energija, bet ir tiekėjo marža, persiuntimo paslaugos, mokesčiai bei kitos dedamosios. VERT taip pat nurodo, kad elektros įsigijimo kaina yra tik viena visuomeninės elektros kainos sudedamųjų dalių.
Be to, poveikis konkrečiam žmogui priklauso nuo jo turimo elektros plano.
Fiksuotą tarifą pasirinkusio vartotojo kaina dėl vienos brangesnės savaitės paprastai iš karto nepasikeičia. Su biržos kaina susietą planą turintys vartotojai rinkos svyravimus gali pajusti tiesiogiau.
Todėl teiginys, kad „elektra pabrango 45 proc.“, be papildomo paaiškinimo būtų klaidinantis. Tiksliau sakyti, kad 45 proc. per savaitę išaugo vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje.
Kainos gali pasikeisti labai greitai
Pastarųjų dviejų savaičių istorija puikiai parodo, kokia nepastovi gali būti elektros rinka.
Rugsėjo 14–20 dienomis kaina sumažėjo nuo 114 iki 96 Eur/MWh.
O rugsėjo 21–27 dienomis ji nuo 96 Eur/MWh pakilo iki 139 Eur/MWh.
Kitaip tariant, per vieną savaitę buvo fiksuojamas 16 proc. kritimas, o iškart po jo – 45 proc. šuolis.
Tai dar kartą parodo, kodėl vienos savaitės kainos nereikėtų automatiškai laikyti ilgalaike tendencija.
Ką dabar svarbiausia stebėti gyventojams?
Artimiausiomis savaitėmis elektros kainai reikšminga bus atsinaujinančių išteklių gamyba visame regione.
Rudenį trumpėjant dienoms saulės elektrinių indėlis natūraliai keičiasi, todėl vis svarbesnė tampa vėjo generacija, elektros importo galimybės ir situacija Skandinavijos bei Centrinės Europos rinkose.
Dar rugsėjo 14–20 dienomis būtent sustiprėjęs vėjas padėjo numušti kainas Lietuvoje, o naujausią savaitę sumažėjusi saulės gamyba ir brangesnė elektra kitose Europos rinkose prisidėjo prie priešingo rezultato.
Todėl 45 proc. šuolis atrodo įspūdingai, tačiau jis dar neatsako į klausimą, kokia kryptimi elektra judės toliau.
Gyventojams svarbiausia nepainioti dviejų skirtingų skaičių: 139 Eur/MWh yra praėjusios savaitės vidutinė didmeninė biržos kaina, o ne tarifas, kuris automatiškai atsiras kiekvieno Lietuvos gyventojo sąskaitoje.
Vis dėlto po savaitės, kai elektra buvo atpigusi 16 proc., toks staigus 45 proc. šuolis aiškiai parodo, kaip greitai situacija elektros rinkoje gali apsiversti.
