Kamilė Lukauskytė
Ruduo Lietuvos gyventojų piniginėms gali tapti gerokai sunkesnis. Naujausi išankstiniai duomenys rodo, kad metinė infliacija rugsėjį pasiekė 6,1 proc., tačiau ekonomistas perspėja – tai dar nebūtinai aukščiausias taškas.
Didžiausią nerimą kelia energetika.
Brangesnis kuras ir šiluma kainas jau stumia aukštyn, o šaltuoju metų laiku prie jų gali prisidėti ir didesnės elektros kainos.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad infliacijos pikas gali būti pasiektas šių metų pabaigoje arba 2027-ųjų pradžioje.
Tačiau problema gali neapsiriboti vien didesnėmis sąskaitomis už šildymą ar elektrą. Brangesnė energetika ilgainiui gali persiduoti ir kitoms prekėms bei paslaugoms.
Infliacija jau pasiekė 6,1 proc.
Išankstiniais duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė 6,1 proc.
Palyginti su rugpjūčiu, kainos per mėnesį padidėjo 0,9 proc.
Dar rugpjūtį metinė infliacija buvo mažesnė – 5,8 proc.
Ekonomisto vertinimu, pastaruoju metu kainų augimą stipriai veikia energetikos sektorius ir degalai.
Tarp labiausiai brangusių sričių atsidūrė benzinas, dyzelinas ir šilumos energija.
Tam reikšmingą įtaką daro geopolitinė situacija ir jos poveikis pasaulinėms energijos išteklių kainoms.
Rudenį gali prisidėti dar viena problema
A. Izgorodinas perspėja, kad rudenį infliacija gali dar labiau įsibėgėti.
Viena priežasčių – pasikeičianti elektros gamybos struktūra.
Šiltuoju ir saulėtu metų laiku didesnę elektros poreikio dalį gali padengti saulės elektrinės. Tačiau rudenį dienos trumpėja, saulės generacija mažėja ir sistemoje didėja kitų elektros gamybos šaltinių svarba.
Jeigu elektros gamybai daugiau naudojamos dujos, jų kainų pokyčiai gali stipriau persiduoti elektros rinkai.
Būtent čia ekonomistas mato papildomą riziką.
Dujų kainos dėl geopolitinės situacijos yra smarkiai išaugusios, todėl jų poveikis šaltuoju sezonu gali tapti dar labiau juntamas.
Spaudimas gali persikelti ir į maisto kainas
Energetikos brangimas svarbus ne tik tiems, kurie gauna sąskaitą už elektrą ar šildymą.
Energiją naudoja praktiškai visas verslas.
Jos reikia gaminant maistą, šaldant produktus, šildant gamybines patalpas, sandėliuojant prekes ir jas transportuojant.
Todėl ilgiau išsilaikiusios aukštos energijos kainos gali didinti ir įmonių sąnaudas.
Ekonomisto vertinimu, energetikos kainų poveikis ilgainiui gali pradėti skverbtis į kitus segmentus, tarp jų – ir maisto.
Kol kas ryškaus naujo maisto infliacijos šuolio jis nefiksuoja.
Tačiau jeigu aukštos energijos išteklių kainos išsilaikytų ilgiau, situacija gali pasikeisti.
Dėmesys krypsta į dujų saugyklas
Dar vienas ekonomisto išskiriamas rizikos veiksnys – Europos pasirengimas šildymo sezonui.
A. Izgorodino teigimu, Europa į jį žengia su itin žemu dujų saugyklų užpildymo lygiu.
Jeigu šaltuoju sezonu dujų paklausa padidėtų, o geopolitinė įtampa nesumažėtų, Europos dujų rinkoje galėtų atsirasti papildomas spaudimas kainoms.
Tai savo ruožtu galėtų paveikti ir elektrą.
Tačiau tai yra rizikos scenarijus, o ne garantija, kad elektros ar dujų kainos būtinai pasieks konkretų lygį.
Daug kas priklausys nuo oro sąlygų, energijos paklausos, atsinaujinančių išteklių gamybos ir geopolitinės situacijos.
Pikas – metų pabaigoje?
Ekonomisto vertinimu, didžiausias infliacijos tempas gali būti užfiksuotas 2026 metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje.
Tai gyventojams būtų svarbi riba.
Jeigu kainos ir toliau augtų sparčiai, vis daugiau namų ūkių pajustų mažėjančią realią perkamąją galią.
Paprasčiau tariant, net ir nesumažėjus atlyginimui, už tą pačią pinigų sumą būtų galima nusipirkti mažiau.
Ypač jautriai tokį pokytį gali pajusti žmonės, kurių didelę mėnesio išlaidų dalį sudaro maistas, šildymas, elektra ir transportas.
Šiluma jau gerokai brangesnė
Energetikos poveikis kainų statistikoje matomas jau dabar.
Rugpjūčio išankstiniai duomenys rodė, kad šilumos energija per metus buvo pabrangusi beveik 40 proc.
Tuo metu benzino kainos buvo išaugusios daugiau nei ketvirtadaliu, o dyzelino – daugiau nei trečdaliu.
Todėl energetika tapo vienu pagrindinių infliaciją aukštyn tempiančių veiksnių.
Prasidėjus realiam šildymo sezonui, šių kainų poveikis daliai šeimų taps gerokai labiau matomas ne statistikos lentelėse, o mėnesinėse sąskaitose.
Tai dar nereiškia, kad viskas brangs vienodai
Vis dėlto 6,1 proc. metinė infliacija nereiškia, kad kiekviena prekė ar paslauga per metus pabrango būtent tiek.
Infliacijos rodiklis apskaičiuojamas pagal platų vartojimo prekių ir paslaugų krepšelį.
Vienos prekės gali brangti gerokai sparčiau, kitų kainos gali beveik nesikeisti, o dalis gali net pigti.
Lygiai taip pat ekonomisto prognozė apie infliacijos piką nėra pažadas, kad toks scenarijus būtinai išsipildys.
Energetikos rinkos gali greitai keistis.
Tai ypač gerai parodo elektros rinka, kur kainas per trumpą laiką gali smarkiai pakeisti vėjo ir saulės gamyba, dujų kainos, tarpvalstybinės jungtys bei situacija kitose Europos valstybėse.
Gyventojams svarbiausi bus artimiausi mėnesiai
Todėl šaltasis sezonas gali tapti svarbiu išbandymu.
Jeigu energijos išteklių kainos išliks aukštos, jų poveikis gali būti juntamas ne tik degalinėse ar gavus šildymo sąskaitą.
Brangesnė energetika gali palaipsniui didinti verslo sąnaudas ir persiduoti platesniam prekių bei paslaugų ratui.
Ekonomisto vertinimu, būtent todėl artimiausiu metu infliacija gali dar spartėti.
Tačiau galutinė kryptis priklausys nuo daugybės veiksnių – geopolitinės padėties, dujų kainų, žiemos orų, atsinaujinančios energetikos gamybos ir to, kaip į didesnes sąnaudas reaguos verslas.
Viena aišku jau dabar: rugsėjį metinei infliacijai pasiekus 6,1 proc., didžiausias dėmesys krypsta į energetiką – būtent jos kainos gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, kiek gyventojų pinigines spaus artėjantis šaltasis sezonas.
