Kamilė Lukauskytė
Viešojoje erdvėje įsiplieskė diskusija apie Lietuvoje gyvenančius ir dirbančius užsieniečius. Žurnalistės Editos Mildažytės iškelti klausimai sulaukė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės reakcijos. Pastaroji ne tik sukritikavo dalį retorikos, bet ir pateikė skaičius, kuriais bandė parodyti ekonominį migracijos aspektą.
Diskusija kilo socialiniuose tinkluose, kur Mildažytė išsakė abejonių dėl Lietuvoje gyvenančių imigrantų skaičiaus ir jų atvykimo priežasčių. Jos pasisakymas sulaukė plataus atgarsio, o Juškaitė nusprendė į klausimą pažvelgti iš kitos pusės.
Juškaitė pateikė skaičius: „beveik milijardas mokesčių“
Juškaitė savo komentare teigė, kad užsieniečiai Lietuvoje per metus sumoka daugiau kaip 350 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau kaip 600 mln. eurų „Sodros“ bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Jos pateikiamas bendras dydis – beveik milijardas eurų.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai yra Juškaitės pateiktas skaičiavimas, o ne šiame straipsnyje nepriklausomai patikrintas oficialus visų užsieniečių sumokėtų mokesčių balansas. Todėl šį skaičių reikėtų vertinti būtent kaip viešoje diskusijoje pateiktą argumentą.
Juškaitė taip pat atkreipė dėmesį į užsienio studentų vaidmenį universitetuose ir demografines Lietuvos problemas.
Lietuvos darbo rinkoje užsieniečių vaidmuo jaučiamas
Lietuvos banko naujausioje ekonomikos apžvalgoje pateikiama kitokia, statistiniais duomenimis paremta perspektyva.
Centrinis bankas nurodo, kad ne Europos Sąjungos šalių darbuotojų Lietuvoje yra gerokai daugiau nei ES šalių piliečių, o jų koncentracija ypač didelė keliuose sektoriuose.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – transportas. Lietuvos bankas teigia, kad dabartiniu mastu šis sektorius be ne ES šalių darbuotojų „jau vargu ar galėtų veikti“.
Tačiau situacija nėra vienoda visuose sektoriuose. Lietuvos banko duomenimis, aukštesnės kvalifikacijos užsieniečiai, dirbantys, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių sektoriuje, gali uždirbti daugiau nei Lietuvos piliečiai. Tuo metu didžiausia ne ES darbuotojų koncentracija yra mažesnio darbo užmokesčio sektoriuose.
Įdomus sutapimas: darbuotojų kvota jau išnaudota
Diskusija vyksta tuo metu, kai Lietuva susiduria su labai konkrečia užsieniečių įdarbinimo paklausos problema.
Migracijos departamentas rugsėjo 7 dieną paskelbė, kad 2026 metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau išnaudota.
Šiemet kvota siekė 24 706 žmones. Ją išnaudojus, darbo pagrindu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas tik atitikus papildomas sąlygas, susijusias su atlyginimo dydžiu arba profesijos įtraukimu į trūkstamų aukštos pridėtinės vertės profesijų sąrašą.
Tai rodo, kad užsieniečių klausimas Lietuvoje nėra vien kultūrinė ar politinė diskusija – jis tiesiogiai susijęs su darbo rinkos poreikiais.
Lietuva susiduria su demografiniu iššūkiu
Juškaitė savo komentare migraciją taip pat siejo su Lietuvos demografine situacija. Jos argumentas paprastas: mažėjant gyventojų skaičiui ir visuomenei senstant, darbo rinkai reikia žmonių, kurie mokėtų mokesčius ir prisidėtų prie socialinės sistemos finansavimo.
Tai dera su platesne ekonomine problema – darbuotojų pasiūla ateityje priklausys ne tik nuo gimstamumo, bet ir nuo migracijos.
Tačiau vien didesnis užsieniečių skaičius savaime neatsako į klausimą, kokia migracijos politika Lietuvai tinkamiausia. Tam svarbu vertinti, kokie žmonės atvyksta, kokiose srityse jie dirba, kiek laiko lieka Lietuvoje, kokius mokesčius sumoka ir kokios išlaidos tenka valstybei bei savivaldybėms.
Diskusija tik prasideda
Mildažytės ir Juškaitės pasisakymai atskleidė dvi skirtingas požiūrio į migraciją kryptis.
Vienoje pusėje keliami klausimai dėl migracijos masto, integracijos ir galimų socialinių pokyčių. Kitoje pabrėžiama, kad užsieniečiai jau yra tapę Lietuvos ekonomikos dalimi – jie dirba, moka mokesčius, studijuoja ir užpildo darbo vietas sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų.
Naujausi Lietuvos banko ir Migracijos departamento duomenys rodo, kad užsieniečių vaidmuo šalies darbo rinkoje yra realus ir statistiškai matomas. Tačiau konkretūs sprendimai dėl migracijos masto ir taisyklių lieka viešosios politikos klausimu.
Todėl klausimas, kurį sukėlė ši diskusija, greičiausiai nedings: kiek užsieniečių Lietuvai reikia, kokiomis sąlygomis jie turėtų atvykti ir kaip suderinti ekonominius poreikius su visuomenės lūkesčiais?
