Kamilė Lukauskytė
Lietuvos vairuotojams – svarbi žinia iš Seimo. Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytas mechanizmas, kuris leistų nustatyti didžiausias galimas degalų kainas vartotojams, žengė dar vieną žingsnį į priekį.
Ketvirtadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas pritarė projektui, numatančiam galimybę nustatyti kasdienes degalų kainų lubas.
Tačiau tai dar nereiškia, kad jau rytoj degalinėse benzinas ar dyzelinas negalės kainuoti daugiau nei valstybės nustatyta suma. Projektas dar turės pereiti likusius svarstymo etapus Seime.
Vis dėlto, jeigu siūloma tvarka galiausiai būtų priimta, Lietuvoje atsirastų visiškai naujas instrumentas, kurį valdžia galėtų panaudoti itin smarkiai šoktelėjus degalų kainoms.
Komitete sulaukė palaikymo
Už prezidento siūlomą projektą balsavo aštuoni Energetikos ir darnios plėtros komiteto nariai.
Keturi parlamentarai susilaikė.
Komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius neslėpė, kad dėl šio pasiūlymo dar laukia didelė diskusija.
Ir tam yra priežasčių – nors idėjos tikslas yra apsaugoti vartotojus nuo ekstremalių degalų kainų, dalis verslo bei institucijų atstovų perspėja, kad kainų reguliavimas gali sukelti ir nepageidaujamų pasekmių.
Todėl dabartinio komiteto pritarimo nereikėtų painioti su galutiniu Seimo sprendimu.
Kaip veiktų kainų lubos?
Siūlomas mechanizmas būtų skirtas situacijoms, kai degalų rinkoje kainos pakiltų iki itin aukšto lygio.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius aiškino, kad tokiu atveju valstybė galėtų laikinai sumažinti akcizą, o kartu būtų siekiama užtikrinti, jog visa šio sumažinimo nauda pasiektų galutinį vartotoją.
Kitaip tariant, būtų siekiama išvengti situacijos, kai valstybė sumažina mokestinę degalų kainos dalį, tačiau vairuotojai degalinėse vis tiek nepajunta viso sumažėjimo.
Didžiausia galima kaina būtų apskaičiuojama pagal nustatytą mechanizmą.
Kodėl apie tai kalbama būtent dabar?
Prezidentūra akcentuoja neapibrėžtumą energetikos rinkose.
V. Augustinavičius komiteto posėdyje atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kokia laukia žiema ir kaip gali keistis situacija tarptautinėse energijos rinkose.
Todėl, prezidentūros vertinimu, Lietuvai naudinga iš anksto turėti priemonę, kurią būtų galima aktyvuoti esant itin sudėtingai situacijai.
Panašūs kainų reguliavimo modeliai nėra visiškai nauji ir Europoje.
Komitete buvo teigiama, kad Belgijoje ir Liuksemburge tam tikra tokio pobūdžio tvarka taikoma nuolat, o kainų reguliavimo mechanizmus yra pasirinkusios ir kitos valstybės.
Verslas perspėja apie kitą medalio pusę
Tačiau pasiūlymas turi nemažai kritikų.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Vilius Kriaučiūnas kėlė klausimą, ar apskritai tikslinga reguliuoti galutinę degalų kainą, kai didelę jos dalį lemia pačios valstybės nustatomi mokesčiai.
Verslo atstovai mano, kad valstybė turi ir kitų priemonių kainoms mažinti.
Dar griežtesnių perspėjimų pateikė Pramonininkų konfederacijos atstovai. Jų vertinimu, netinkamai veikiantis kainų reguliavimas galėtų sukelti degalų pasiūlos problemų.
Buvo iškelta rizika, kad tam tikromis aplinkybėmis daliai pardavėjų neapsimokėtų prekiauti degalais už valstybės nustatytą maksimalią kainą.
Tai yra projekto kritikų keliama rizika, o ne jau nustatytas būsimos sistemos padarinys.
Šiandien degalai vis dar labai brangūs
Diskusijos vyksta tuo metu, kai vairuotojai degalinėse susiduria su gerokai didesnėmis kainomis.
Spalio 1-osios rytą vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė apie 2,26 euro už litrą, o 95 markės benzino – maždaug 1,96 euro už litrą.
Skirtingose degalinėse kainos gerokai skyrėsi.
Dyzelinas kainavo maždaug nuo 2,16 iki 2,37 euro už litrą, o benzinas – nuo 1,78 iki 2,07 euro.
Todėl net keliolikos centų skirtumas vairuotojui, pilančiam pilną automobilio baką, jau gali reikšti pastebimą galutinės sumos pokytį.
Galutinis žodis dar nepasakytas
Dabar projektas keliaus į kitą svarbų etapą.
Energetikos ir darnios plėtros komiteto išvadą dar vertins Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Būtent jo sprendimu vėliau remsis visas Seimas.
Projektą Seime numatyta svarstyti spalio 8 dieną.
Todėl vairuotojams kol kas svarbiausia nesusipainioti: kasdienės degalų kainų lubos Lietuvoje dar nepradėjo galioti.
Ketvirtadienio sprendimas reiškia tik tai, kad prezidento pasiūlytas mechanizmas įveikė dar vieną parlamentinio svarstymo etapą.
Jeigu Seimas galiausiai pritartų naujai sistemai, valstybė įgytų papildomą priemonę reaguoti į ekstremalius degalų kainų šuolius. Tačiau prieš tai politikams teks atsakyti į pagrindinį klausimą – ar kainų lubos iš tiesų apsaugotų vairuotojus, nesukeldamos naujų problemų pačioje degalų rinkoje.
