Kamilė LukauskytėLietuvoje oficialiai prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams siunčiama ne pati maloniausia žinia. Nors pirmosios spalio dienos turėtų būti gana švelnios ir didelių sąskaitų dar nesitikima, tikrasis išbandymas gali prasidėti žiemą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius skaičiuoja, kad pagal šiuo metu turimus duomenis šilumos kaina žiemos mėnesiais gali būti maždaug 15–25 proc. didesnė nei praėjusiais metais.
Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvieno gyventojo sąskaita automatiškai padidės būtent tiek.
Galutinė suma priklausys ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo vieno dalyko, kurio kontroliuoti praktiškai neįmanoma – būsimos žiemos.
Pirmosios sąskaitos dar neturėtų išgąsdinti
V. Lukoševičius ramina, kad bent jau šildymo sezono pradžia neturėtų būti itin skausminga.
Spalio pradžioje prognozuojami gana švelnūs orai, todėl pastatams šildyti reikės mažiau energijos.
Tačiau visiškai kitokia situacija gali susiklostyti gruodį, sausį ar vasarį.
Jeigu žiema bus šalta, šilumos vartojimas išaugs, o kartu didės ir sąskaitos. Jei sezonas pasitaikys švelnus, net ir pabrangusi šilumos energija nebūtinai reikš dramatišką galutinės sąskaitos šuolį.
Todėl vien pagal šilumos kainos pokytį prognozuoti, kiek konkrečiai eurų teks sumokėti gyventojams, kol kas neįmanoma.
Prognozuoja 15–25 proc. augimą
Didžiausias nerimas šiuo metu susijęs su biokuru.
Lietuvoje jis yra pagrindinis centralizuotai šilumai gaminti naudojamas kuras, todėl jo kainų pokyčiai tiesiogiai veikia ir šilumos gamybos savikainą.
Pasak V. Lukoševičiaus, vertinant maždaug 30 proc. jau nupirkto biokuro kainas, galima prognozuoti, kad žiemos mėnesiais šilumos kaina bus apie 15–25 proc. didesnė nei praėjusiais metais.
Tai dabartinė prognozė, o ne galutinė viso sezono kaina.
Situacija dar gali pasikeisti.
Biokuras staiga tapo gerokai brangesnis
Būtent biokuro rinkoje dabar matoma viena didžiausių problemų.
Jo paklausa didėja, o tarptautinėse ir regioninėse rinkose kainos išlieka aukštos.
V. Lukoševičius aiškina, kad biokuro kainą veikia ne tik jo pagaminimo sąnaudos. Įtakos turi ir geopolitinė situacija, gamtinių dujų bei naftos produktų rinkos ir didėjanti biokuro paklausa.
Atsiranda naujų sektorių, kuriems taip pat reikia šios žaliavos.
O kai pirkėjų daugėja, kainai atsiranda papildomas spaudimas.
Būtent apie tai kalbėdamas asociacijos prezidentas pavartojo nerimą keliančią formuluotę – Lietuva šioje vietoje turi grėsmę.
Valdžia jau ieško būdų kainoms pristabdyti
Situaciją stebi ir valdžios institucijos.
Viena svarstomų krypčių – didinti vietinės žaliavos pasiūlą ir siekti, kad daugiau jos būtų skiriama būtent šilumos gamybai.
Valstybinių miškų urėdijai numatoma užduotis rinkai pateikti daugiau žaliavos.
Taip pat svarstoma, kaip Lietuvos biokuro kainą labiau susieti su vietinėmis gamybos sąnaudomis, o ne tarptautinės rinkos svyravimais.
Jeigu tokios priemonės padėtų stabilizuoti ar sumažinti biokuro kainą, dabartinė 15–25 proc. šilumos kainos augimo prognozė galėtų būti švelnesnė.
Tačiau kol kas tai nėra garantuotas scenarijus.
Siūlo atskirti vietinį kurą nuo tarptautinių kainų
V. Lukoševičius atkreipia dėmesį į dar vieną problemą.
Lietuva turi savo miškų ir vietinių biokuro išteklių, tačiau jų kaina vis tiek priklauso nuo platesnės rinkos situacijos.
Todėl svarstoma galimybė organizuoti tikslinius žaliavos ir biokuro aukcionus, skirtus būtent centralizuotos šilumos tiekimui.
Tokiu būdu būtų bandoma sumažinti tarptautinės paklausos įtaką Lietuvos gyventojų sąskaitoms.
Jeigu mechanizmas suveiktų, asociacijos vadovo vertinimu, biokuro kainą žiemos mėnesiais būtų galima ne tik stabilizuoti, bet galbūt net sumažinti.
O kas nutiks su dujomis?
Dar vienas svarbus veiksnys – gamtinės dujos.
Jų kainos tarptautinėse rinkose taip pat išlieka jautrios geopolitiniams įvykiams ir pasiūlos pokyčiams.
Vis dėlto Lietuvos centralizuotam šildymui dujų kainos nėra tokios svarbios kaip biokuro.
Didžioji dalis šilumos Lietuvoje gaminama naudojant kitus išteklius, todėl dujų brangimas labiau paveiktų tik dalį savivaldybių.
Situacija pasikeistų itin šaltos žiemos atveju.
Jeigu biokuro katilų pajėgumų nepakaktų ir tektų daugiau naudoti gamtines dujas, jų kaina galėtų tapti papildomu veiksniu, didinančiu šildymo išlaidas.
Viską gali pakeisti viena aplinkybė
Todėl dabar gyventojams svarbu atskirti du skirtingus dalykus – šilumos kainą ir galutinę sąskaitą.
Net jeigu šilumos kilovatvalandė kainuos 15–25 proc. daugiau, sąskaita nebūtinai padidės tiek pat. Šiltą žiemą pastatui reikės mažiau energijos, o labai šaltą – gerokai daugiau.
Anksčiau ekspertai buvo pateikę ir gerokai niūresnių scenarijų. Priklausomai nuo oro, kuro kainų ir mokestinių pokyčių buvo kalbama apie daug didesnį galutinės naštos augimą. TV3
Dabartinis V. Lukoševičiaus vertinimas kiek nuosaikesnis – pagal jau nupirkto biokuro kainas žiemą tikimasi maždaug 15–25 proc. brangesnės šilumos.
Tačiau didžiausias nežinomasis išlieka tas pats: jeigu žiema smogs šalčiu, net ir toks kainos padidėjimas gyventojų sąskaitose gali pasijusti gerokai skaudžiau.
