Kamilė Lukauskytė
Įtampai Baltijos regione neslūgstant, iš Maskvos nuskambėjo dar vienas griežtas pareiškimas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prakalbo apie Kaliningrado sritį ir galimą Maskvos reakciją, jeigu ši Rusijos teritorija būtų tiesiogiai užpulta.
Putinas pareiškė, kad tokiu atveju būtų svarstomas visų Rusijos turimų ginklų panaudojimas.
Tai ypač jautri žinia Lietuvai ir Lenkijai – Kaliningrado sritis yra tarp šių dviejų NATO valstybių.
Vis dėlto svarbu, kad Rusijos prezidentas kalbėjo apie hipotetinį scenarijų. Jis nepaskelbė apie rengiamą karinį smūgį NATO valstybėms.
Putinas įvardijo Kaliningradą
Kalbėdamas Maskvoje V. Putinas sureagavo į pastaruoju metu smarkiai išaugusią įtampą dėl Kaliningrado.
Rusijos vadovas pareiškė, kad tiesioginį puolimą prieš šią teritoriją Maskva laikytų itin rimta eskalacija.
Anot jo, jeigu Rusija būtų tiesiogiai užpulta, klausimas dėl visų šalies turimų ginklų panaudojimo nedelsiant atsidurtų darbotvarkėje.
Kaliningradą Putinas paminėjo konkrečiai, tačiau pridūrė, kad tas pats principas galiotų ir kitoms Rusijos teritorijoms.
Rusijos prezidentas kartu tvirtino, kad Maskva esą nieko nebando įbauginti.
Jo aiškinimu, pastarieji Rusijos pareiškimai ir diplomatiniais kanalais perduoti perspėjimai yra atsakas į tai, ką Kremlius laiko Vakarų grasinimais.
Prieš tai NATO pasiekė neįprasta žinia
Putino pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai paaiškėjo apie Maskvos NATO perduotą diplomatinį perspėjimą.
Rusija jame pareiškė galinti panaudoti visą savo turimą arsenalą, įskaitant branduolinius ginklus, jeigu NATO šalys mėgintų izoliuoti Kaliningrado sritį nuo likusios Rusijos.
Maskva taip pat apkaltino Aljansą pavojingai didinant įtampą.
NATO šią interpretaciją atmeta.
Aljansas pabrėžia esantis gynybinė organizacija ir tvirtina, kad jo pratybos bei karinė veikla nėra skirti Rusijos teritorijai užpulti.
Kodėl Kaliningradas toks svarbus?
Kaliningrado sritis turi išskirtinę geografinę padėtį.
Ji nuo pagrindinės Rusijos teritorijos atskirta ir sausumoje ribojasi tik su Lietuva bei Lenkija. Abi šios valstybės priklauso NATO ir Europos Sąjungai.
Kaliningrade taip pat sutelkta reikšminga Rusijos karinė infrastruktūra.
Ten veikia Baltijos laivyno bazės, dislokuotos įvairios sausumos ir oro gynybos pajėgos bei raketinės sistemos.
Todėl bet koks rimtas karinis incidentas šiame regione galėtų labai greitai įtraukti ir NATO valstybes.
Būtent dėl to Kaliningradas jau daugelį metų laikomas vienu jautriausių taškų Baltijos regione.
NATO į Putino žodžius reagavo ramiau
Nepaisant griežtos Maskvos retorikos, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino situacijos nevertinti kaip įrodymo, kad Rusijos puolimas prieš Aljansą tapo artimas.
Jis patvirtino, kad NATO atsakė į Rusijos perduotą žinią.
Aljanso pozicija – Rusija turi nutraukti branduolinius grasinimus, o NATO veikla nėra nukreipta į Rusijos teritorijos puolimą.
Dar svarbesnis buvo M. Rutte atsakymas į klausimą, ar dėl pastarųjų pareiškimų padidėjo reali branduolinio konflikto Baltijos regione grėsmė.
NATO vadovas teigė, kad dabartinis grėsmės vertinimas iš esmės nepasikeitė.
Rutte paaiškino, ko reikėtų ieškoti
NATO generalinis sekretorius atkreipė dėmesį ir į praktinę aplinkybę.
Jeigu Rusija ruoštųsi rimtiems kariniams veiksmams prieš Suomiją, Baltijos valstybes, Lenkiją ar kitą NATO šalį, prieš tai turėtų būti pastebimas karinių pajėgų telkimas ir kiti pasirengimo ženklai.
Šiuo metu NATO vadovas neskelbia turintis duomenų apie tokį pasirengimą.
Tai nereiškia, kad Aljansas ignoruoja Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę.
NATO toliau stiprina rytinio flango gynybą, didina karinius pajėgumus ir ragina sąjungininkes daugiau investuoti į gynybą.
Maskva kalba apie blokadą, NATO tai atmeta
Dar viena svarbi šios istorijos dalis – skirtingas to, kas vyksta aplink Kaliningradą, interpretavimas.
Rusijos pareigūnai pastaruoju metu tvirtina, kad NATO šalys esą treniruojasi izoliuoti ar blokuoti Kaliningrado sritį.
Maskva šiais argumentais grindžia ir savo griežtus perspėjimus.
Tačiau NATO teigia neturinti planų pulti Rusijos teritoriją ir savo veiklą regione vadina gynybine.
Todėl Rusijos teiginius apie rengiamą Kaliningrado puolimą ar blokadą reikėtų vertinti kaip Maskvos pateikiamą NATO veiksmų interpretaciją, o ne kaip patvirtintą Aljanso planą.
Branduolinė retorika kelia nerimą
Vis dėlto net ir hipotetinis branduolinio arsenalo paminėjimas Vakarų pareigūnų vertinamas rimtai.
Kaliningradas yra geografiškai labai arti Lietuvos, todėl bet kokia karinė eskalacija šiame regione turėtų tiesioginę reikšmę šalies saugumui.
Tačiau šiuo metu nėra pagrindo Putino žodžių interpretuoti kaip pranešimo apie artėjantį Rusijos smūgį Lietuvai ar kitai NATO valstybei.
Tai buvo griežtas perspėjimas apie tai, kaip Maskva teigia reaguosianti į hipotetinį tiesioginį Rusijos teritorijos puolimą.
Todėl situacijoje vienu metu egzistuoja dvi svarbios aplinkybės: Rusija dar kartą viešai užsiminė apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą, tačiau NATO teigia nematanti ženklų, kad tiesioginės karinės grėsmės Aljansui lygis šiuo metu būtų padidėjęs.
