Kamilė Lukauskytė
Jau nuo spalio 1-osios pacientų laukia pokytis, kuris gali pakeisti įprastą apsilankymo poliklinikoje tvarką. Dalis veiksmų, dėl kurių anksčiau tekdavo registruotis pas šeimos gydytoją, bus patikėta slaugytojams.
Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad toks modelis leis gydytojams daugiau laiko skirti tiems pacientams, kuriems iš tiesų būtina gydytojo konsultacija, diagnozė ar gydymo sprendimas. Tuo metu slaugytojai galės savarankiškai atlikti daugiau jų kompetencijai priskiriamų veiksmų.
Pas gydytoją dėl kai kurių tyrimų – nebereikės?
Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su laboratoriniais tyrimais. Nuo spalio slaugytojams suteikiama daugiau galimybių juos skirti ir atlikti.
Pavyzdžiui, prieš planuojamą invazinę ar intervencinę procedūrą tam tikrus kraujo tyrimus galės skirti ne tik šeimos gydytojas, bet ir slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas.
Kalbama apie protrombino laiko ir tarptautinio normalizacijos santykio, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko, kraujo grupės bei rezus faktoriaus nustatymo tyrimus.
Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais pacientui gali nebereikėti papildomai registruotis pas šeimos gydytoją vien tam, kad būtų paskirti tyrimai.
Pokyčiai laukia ir susirgus
Daugiau funkcijų slaugytojams numatoma ir tais atvejais, kai žmogus serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija.
A grupės beta hemolizinio streptokoko greitąjį antigeno testą, kai reikia spręsti, ar tikslingas antibakterinis gydymas, galės skirti šeimos gydytojas, slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas.
Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai gydymo įstaigas užplūsta pacientai, besiskundžiantys gerklės skausmu, karščiavimu ir kitais kvėpavimo takų infekcijų simptomais.
Taip pat slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai galės atlikti greituosius rotaviruso, adenoviruso ar noroviruso antigeno testus, kai įtariamas virusinės kilmės viduriavimas.
Išplėstinės praktikos slaugytojams – dar daugiau atsakomybės
Dar daugiau galimybių numatyta išplėstinės praktikos slaugytojams.
Jie galės vertinti kai kurių pasėlių tyrimų rezultatus, kai įtariama arba diagnozuota bakterinė infekcija. Tarp tokių tyrimų – šlapimo pasėlis, taip pat tam tikri išmatų, žaizdų, nosiaryklės ir gerklės pasėlių tyrimai.
Tačiau čia iškyla ir praktinis klausimas – ar tokių specialistų pakaks?
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Alma Astafjeva atkreipė dėmesį, kad išplėstinės praktikos slaugytojų Lietuvoje nėra daug. Todėl, nors jų kompetencijos plečiamos, realus pokyčio poveikis pacientams gali būti ne toks didelis, kaip tikimasi.
Kai kurių funkcijų slaugytojai jau seniai turi
Naujos taisyklės nereiškia, kad slaugytojams staiga perduodamos visos šeimos gydytojo funkcijos.
Dalis jų kompetencijų buvo išplėsta dar anksčiau. Slaugytojai jau gali savarankiškai konsultuoti pacientus, paskirti tam tikrus tyrimus, vertinti jų rezultatus, aptarti vaistų vartojimą bei savikontrolės priemones.
Kai kuriais atvejais jie taip pat gali pratęsti gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, jei paciento būklė yra stabili.
Bendrosios praktikos slaugytojams ir akušeriams taip pat suteikta teisė išrašyti siuntimus kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai.
Be to, tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis slaugytojai gali išduoti ir nedarbingumo pažymėjimą, pavyzdžiui, kai testu patvirtinta COVID-19 ar gripo infekcija arba kai reikia slaugyti susirgusį šeimos narį.
Kodėl apskritai keičiama tvarka?
Pagrindinė idėja – gydytojo ir slaugytojo darbą organizuoti kaip vienos komandos veiklą.
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nemažai užduočių, kurias iki šiol atlikdavo gydytojas, pagal savo kompetenciją gali atlikti slaugytojas. Todėl gydytojui turėtų likti daugiau laiko sudėtingesniems atvejams.
Tačiau šeimos gydytojų atstovai pabrėžia, kad ne visi pokyčiai yra tokie dideli, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pavyzdžiui, iki šiol pacientui, kuriam prieš operaciją reikėdavo tam tikrų tyrimų, kartais tekdavo pirmiausia registruotis pas šeimos gydytoją dėl paskyrimo, tada vykti pas slaugytoją atlikti tyrimų ir dar kartą grįžti pas gydytoją, kad šis įvertintų rezultatus.
Naujoji tvarka kai kuriais atvejais turėtų sumažinti būtent tokį bereikalingą vaikščiojimą tarp specialistų.
Pokytis nedidelis, bet pacientai jį gali pajusti
Nuo spalio 1-osios poliklinikose atsirandantys pakeitimai labiausiai orientuoti į tai, kad pacientui nereikėtų kreiptis į gydytoją dėl veiksmų, kuriuos pagal savo kvalifikaciją gali atlikti slaugytojas.
Tai nereiškia, kad gydytojo vaidmuo mažėja. Priešingai – tikimasi, kad gydytojai galės daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems sveikatos sutrikimams, diagnostikai ir gydymo sprendimams.
O pacientui kai kuriais atvejais tai gali reikšti vieną labai paprastą dalyką: mažiau registracijų, mažiau laukimo ir vienu vizitu mažiau.
