Kamilė Lukauskytė
Baltijos jūroje – naujas JAV karių žingsnis. Pentagonas į regioną siunčia specializuotą jūrų pėstininkų grupę, kuri kartu su Suomijos pajėgomis prisidės prie strategiškai svarbios povandeninės infrastruktūros apsaugos.
Ši žinia pasirodė tuo metu, kai regione netrūksta įtampos dėl kabelių saugumo, galimų hibridinių veiksmų ir vis griežtesnių Maskvos pareiškimų.
Į pastaruosius sureagavo ir Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius. Jis pareiškė, kad Rusijos smūgis NATO valstybės teritorijoje esančiai ginklų gamyklai, jo vertinimu, reikštų situaciją, kuriai būtų taikomas NATO kolektyvinės gynybos principas.
Į Baltijos regioną siunčia specializuotus karius
JAV Gynybos departamento paskelbtais duomenimis, į Baltijos regioną nukreipiama maždaug 48 jūrų pėstininkų grupė.
Tai nėra didelė kovinė brigada ar naujas nuolatinis JAV pajėgų dislokavimas.
Karių užduotis gerokai konkretesnė – jie kartu su Suomijos pajėgomis prisidės prie NATO vykdomos „Baltic Sentry“ operacijos.
Amerikiečiai naudos mažas bepilotes skraidykles ir pakrančių jutiklius, rinks žvalgybinę informaciją bei padės kurti išsamesnį vaizdą apie tai, kas vyksta Baltijos jūroje.
Didelis dėmesys skiriamas jūros dugne esantiems kabeliams ir kitai kritinei infrastruktūrai.
Kabelių apsauga tapo vienu svarbiausių klausimų
„Baltic Sentry“ pradėta vykdyti 2025 metų pradžioje po incidentų, per kuriuos Baltijos jūroje buvo pažeista energetikos ir ryšių infrastruktūra.
Povandeniniai kabeliai yra ypač svarbūs valstybėms – jais perduodami duomenys, užtikrinami energetiniai ryšiai ir kitos gyvybiškai svarbios funkcijos.
Todėl net palyginti nedidelis incidentas jūroje gali sukelti rimtų pasekmių.
Būtent dėl to NATO šalys regione stiprina stebėjimą, žvalgybą ir gebėjimą greitai nustatyti įtartiną veiklą.
Amerikiečių atvykimas yra šių pastangų dalis, o ne paskelbimas apie prasidedančią karinę operaciją prieš Rusiją.
Tuo pat metu – incidentas su į Estiją plaukusiu laivu
Papildomo dėmesio sulaukė ir kitas įvykis Baltijos jūroje.
Rusija buvo sulaikiusi krovininį laivą, kuris plaukė į Estijos uostą. Laivas plaukiojo su Kipro vėliava ir priklauso Vokietijos bendrovei.
TV3 skelbia, kad laivas plaukė per Rusijos vandenis, kuriais pagal ankstesnius susitarimus buvo galima naudotis.
Kodėl jis buvo sulaikytas, iš karto aiškiai nepaaiškinta.
Po kelių valandų laivas buvo paleistas.
Šio incidento sutapimas su JAV sprendimu siųsti jūrų pėstininkus sulaukė dėmesio, tačiau nėra pagrindo teigti, kad amerikiečių karių dislokavimas buvo tiesioginis atsakas būtent į šį laivo sulaikymą.
Iš Maskvos – grasinimai dėl ginklų gamyklų
Tuo pat metu dar viena įtampos linija atsirado dėl Europoje veikiančių gynybos pramonės įmonių.
Rusijos pareigūnai pareiškė, kad Europos gamyklos, gaminančios ginklus Ukrainai, gali būti laikomos potencialiais kariniais taikiniais.
Tokie pareiškimai sulaukė A. Kubiliaus reakcijos.
Europos Komisijos narys pareiškė, kad jeigu Rusija smogtų NATO valstybės teritorijoje esančiai gamyklai, jo vertinimu, tai būtų 5-ojo NATO sutarties straipsnio klausimas.
Šis straipsnis įtvirtina kolektyvinės gynybos principą – ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių užpuolimas laikomas visų jų užpuolimu.
Tačiau svarbi detalė: 5-asis straipsnis nereiškia vieno automatinio ir iš anksto nustatyto karinio atsako. Kiekviena NATO valstybė imasi tokių veiksmų, kuriuos laiko būtinais, įskaitant galimą ginkluotosios jėgos panaudojimą.
Kubilius sureagavo ir į grasinimus dėl Kaliningrado
Pastarosiomis dienomis daug dėmesio sulaukė ir Maskvos retorika dėl Kaliningrado srities.
Rusija perspėjo, kad galėtų panaudoti turimas karines priemones, įskaitant branduolinius ginklus, jeigu NATO mėgintų izoliuoti Kaliningradą.
A. Kubilius tokius pareiškimus vertina kaip Rusijos grasinimų eskalavimą ir pabrėžia būtinybę Europai stiprinti savo gynybinį pasirengimą.
Tačiau NATO savo ruožtu pabrėžia esanti gynybinis aljansas ir neigia ketinanti pulti Rusiją.
NATO vadovas dėl tiesioginės grėsmės ramina
Svarbų kontekstą pateikė ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Jis rugsėjo 30 dieną pareiškė, kad Aljanso vertinimas dėl tiesioginės Rusijos karinės grėsmės NATO teritorijai iš esmės nepasikeitė.
M. Rutte teigimu, jeigu Rusija ruoštųsi rimtai karinei operacijai prieš Suomiją, Baltijos valstybes, Lenkiją ar kitą NATO šalį, prieš tai būtų matomi kariniai pasirengimo ženklai ir pajėgų telkimas.
Tai reiškia, kad JAV jūrų pėstininkų atvykimo į Baltijos regioną nereikėtų interpretuoti kaip ženklo, jog NATO skelbia apie neišvengiamą karinį konfliktą.
Baltijos jūra tampa vis svarbesne saugumo zona
Vis dėlto saugumo priemonių Baltijos regione daugėja.
Kritinės infrastruktūros apsauga, jūrų stebėjimas, dronai, žvalgyba ir sąjungininkų pajėgų bendradarbiavimas tampa vis svarbesne NATO veiklos dalimi.
Būtent tokią užduotį gaus ir atvykstantys amerikiečių jūrų pėstininkai.
Todėl naujausias JAV sprendimas siunčia aiškų signalą apie didesnį dėmesį Baltijos jūros saugumui, tačiau pats savaime nereiškia, kad regione prasideda nauja karinė eskalacija.
O Rusijai kalbant apie galimus smūgius Europoje esančioms ginklų gamykloms, A. Kubilius savo ruožtu primena svarbiausią NATO principą – ginkluotas išpuolis prieš Aljanso valstybę nėra vien tos valstybės reikalas.
