Kamilė Lukauskytė
Ukraina pasiuntė naują perspėjimą Europos Sąjungos ir NATO valstybėms. Ukrainos karinė žvalgyba skelbia turinti informacijos, kad Rusijos specialiosioms tarnyboms esą nurodyta suaktyvinti veiklą Europoje.
Kalbama ne apie paskelbtus planus pradėti tiesioginį karinį puolimą prieš NATO, o apie visai kitokio pobūdžio grėsmes – galimas hibridines operacijas, diversijas ir bandymus sutrikdyti strategiškai svarbių objektų darbą.
Ukrainos žvalgyba jau informavo tarptautinius partnerius ir įvardijo, kas, jos vertinimu, galėtų atsidurti Rusijos specialiųjų tarnybų akiratyje.
Tarp minimų objektų – ne tik karinė, bet ir kritinė bei ryšių infrastruktūra.
Esą gautas nurodymas suaktyvinti veiklą
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba skelbia, kad Rusijos specialiosios tarnybos esą gavo nurodymą intensyvinti veiklą Europos Sąjungos ir NATO šalyse.
Ukrainiečių vertinimu, tokių operacijų tikslas galėtų būti paramos Ukrainai silpninimas ir NATO valstybių pajėgumų trikdymas.
Tam, kaip teigia Ukrainos žvalgyba, gali būti pasitelkiami Europoje anksčiau užverbuoti asmenys.
Minimos dvi Rusijos struktūros – karinė žvalgyba ir Federalinė saugumo tarnyba.
Vis dėlto tai šiuo metu yra Ukrainos žvalgybos paskelbtas vertinimas. Viešai nepateikta informacijos, kuri leistų teigti, kad visi minimi galimi planai jau pradėti įgyvendinti.
Įvardijo, kas gali atsidurti akiratyje
Didžiausią nerimą kelia Ukrainos žvalgybos įvardytas galimų objektų sąrašas.
Jos duomenimis, Rusijos specialiosios tarnybos gali domėtis kariniais objektais, kritine infrastruktūra ir ryšių sistemomis.
Tai sritys, kurių veiklos sutrikdymas galėtų sukelti pasekmių ne tik kariuomenei, bet ir civiliams gyventojams.
Ypatingos svarbos infrastruktūrai Europoje pastaraisiais metais skiriama vis daugiau dėmesio. Energetikos sistemos, ryšių tinklai, uostai, oro uostai ir povandeniniai kabeliai tapo svarbia saugumo diskusijų dalimi.
Tarp galimų taikinių – net „Starlink“
Ukrainos žvalgyba išskyrė ir vieną itin konkretų galimą objektą.
Jos teigimu, Rusijos specialiųjų tarnybų akiratyje gali būti Europos valstybėse veikiančios palydovinio interneto „Starlink“ priėmimo stotys.
Tokios sistemos tapo itin svarbios prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje.
Palydovinis ryšys naudojamas ne tik civilinėms reikmėms – Ukrainoje jis svarbus ir karinei komunikacijai bei ryšių atsparumui.
Todėl galimas susidomėjimas tokia infrastruktūra saugumo tarnyboms kelia papildomų klausimų.
Kalbama ir apie diversijas
Ukrainos žvalgybos perspėjime minima, kad tarp galimų veiksmų gali būti ir diversinio pobūdžio operacijos.
Tokios operacijos gali būti vykdomos taip, kad būtų sunku greitai ir vienareikšmiškai nustatyti jų užsakovą.
Pastaraisiais metais Europos valstybės ne kartą tyrė gaisrus, infrastruktūros pažeidimus, kibernetines atakas ir kitus incidentus, kurių dalį jų pareigūnai siejo su Rusijos struktūromis ar jų interesais.
Tačiau kiekvienas konkretus incidentas turi būti vertinamas atskirai – vien tai, kad Europoje įvyksta infrastruktūros sutrikimas ar diversija, savaime neįrodo Rusijos dalyvavimo.
Dėmesys krypsta ir į Vokietiją
Ukrainos žvalgybos pranešime primenamas ir atvejis Vokietijoje.
Rusijos pilietis Olegas Liovuškinas, kuris siejamas su Rusijos karine žvalgyba, įtariamas galėjęs prisidėti prie planuotos diversijos Leipcigo–Halės oro uoste.
Skelbta apie bandymą bepiločiu orlaiviu su sprogmenimis apgadinti Ukrainos krovininį lėktuvą.
Šį ir kitus panašius atvejus Europos saugumo tarnybos vertina platesniame galimų hibridinių grėsmių kontekste.
Tai nėra perspėjimas apie neišvengiamą karą
Naujausią Ukrainos pareiškimą svarbu vertinti tiksliai.
Kyjivas neskelbia turintis duomenų apie konkrečią datą, kada Rusija ketintų pradėti tiesioginį karinį puolimą prieš NATO.
Kalbama apie galimą specialiųjų tarnybų veiklos ir hibridinių operacijų intensyvėjimą.
Tai svarbus skirtumas.
Hibridinės operacijos paprastai vykdomos žemiau atviro karinio konflikto slenksčio. Jos gali apimti kibernetines atakas, dezinformaciją, infrastruktūros trikdymą, šnipinėjimą ar diversijas.
Būtent tokioms grėsmėms Europos šalys pastaraisiais metais skiria vis daugiau dėmesio.
Rusija kaltinimus atmeta
Maskva savo ruožtu neigia Vakarų kaltinimus, kad rengiasi karinei konfrontacijai su NATO.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarosiomis dienomis dar kartą pareiškė, kad Maskva neketina pulti Europos valstybių.
Tuo pat metu Rusijos vadovybė siunčia griežtus perspėjimus dėl galimo tiesioginio konflikto su NATO ir kalba apie atsaką visomis turimomis priemonėmis, jeigu būtų užpulta pati Rusija.
Todėl Europoje vienu metu girdimos dvi visiškai skirtingos žinutės – Maskva neigia planuojanti puolimą, o Ukraina ir dalis Europos pareigūnų perspėja apie augančią hibridinių veiksmų riziką.
Europa ruošiasi kitokio pobūdžio grėsmėms
Ukrainos žvalgybos paskelbtas perspėjimas dar nereiškia, kad išvardyti objektai bus atakuoti.
Tačiau žinutė Europos valstybėms aiški – didesnio dėmesio gali reikėti ne tik sienoms ir įprastai karinei gynybai.
Ryšių sistemos, karinė infrastruktūra ir strategiškai svarbūs civiliniai objektai taip pat gali tapti spaudimo priemonėmis.
Būtent todėl Ukrainos žvalgyba teigia informaciją apie galimus Rusijos planus jau perdavusi savo partneriams.
Kol kas tai nėra perspėjimas apie neišvengiamą Rusijos ir NATO karą. Tačiau Kyjivas įspėja, kad kova gali vis dažniau vykti ten, kur ją pastebėti ir įrodyti gerokai sunkiau – kritinėje infrastruktūroje, ryšių sistemose ir Europos valstybių viduje.
