Kamilė LukauskytėLietuvos valdžios laukia nelengvas savaitgalis. Rengiant kitų metų valstybės biudžetą paaiškėjo, kad suderinti visus suplanuotus poreikius su turimomis pajamomis bus itin sudėtinga.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad įtampa didelė, todėl taupymo galimybių Vyriausybė ketina ieškoti ne tik darbo dienomis – dėl biudžeto planuojamas ir neeilinis sekmadienio posėdis.
Situaciją apsunkina tai, kad papildomų pajamų didinant mokesčius Vyriausybė šiuo metu nesvarsto. Tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į kitą biudžeto pusę – išlaidas.
Teks ieškoti, kur sutaupyti
Valstybės poreikių sąrašas ilgas, tačiau pinigų kiekis nėra neribotas.
Vyriausybei tenka derinti socialinius įsipareigojimus, viešojo sektoriaus finansavimą ir dideles išlaidas šalies gynybai.
Premjeras neslepia, kad pasirinkimai nėra paprasti. Atsisakius idėjos papildomas pajamas rinkti keičiant mokesčius, lieka galimybė peržiūrėti planuojamas išlaidas ir spręsti, kuriuos poreikius galima sumažinti arba atidėti.
Būtent tokių sprendimų ketinama ieškoti artimiausiuose Vyriausybės pasitarimuose.
Yra sričių, kurių liesti nenori
Taupymo paieškas komplikuoja jau prisiimti įsipareigojimai.
Tarp svarbiausių sričių yra pensijos, mokytojų ir kitų visuomenei svarbių grupių finansavimas. Kartu Lietuva yra įsipareigojusi reikšmingai finansuoti krašto apsaugą.
Todėl paprasto sprendimo, leidžiančio vienu brūkštelėjimu sumažinti valstybės išlaidas, nėra.
Vyriausybei teks ieškoti balanso tarp socialinių poreikių ir saugumo finansavimo.
Galutinio deficito dar neatskleidžia
Vienas svarbiausių klausimų – kokio dydžio kitų metų biudžeto deficitas galiausiai bus numatytas.
Kol kas konkretaus skaičiaus premjeras neįvardija.
Aiškesnė situacija turėtų būti kitos savaitės pabaigoje, kai bus įvertinti skirtingų institucijų poreikiai ir galimos taupymo priemonės.
Tačiau jau dabar pripažįstama, kad suderinti visas norimas išlaidas bus sudėtinga.
Spaudžia ir gynybos išlaidos
Ypatingą vietą būsimo biudžeto diskusijose užima gynyba.
Lietuva pastaraisiais metais smarkiai didina krašto apsaugai skiriamas lėšas, o saugumo situacija regione reiškia, kad ši kryptis ir toliau išlieka vienu pagrindinių valstybės prioritetų.
Todėl mažinant išlaidas Vyriausybės pasirinkimo laisvė tampa dar mažesnė.
Prezidentūros atstovai yra iškėlę galimybę, kad dėl didelių gynybos poreikių Lietuvai gali tekti svarstyti ir didesnį deficitą.
Tai kol kas nėra priimtas sprendimas.
Europoje problema – ne tik Lietuvos
Sudėtinga fiskalinė situacija susidarė ne vien Lietuvoje.
Premjeras atkreipia dėmesį, kad panašių problemų turi ir daugiau Europos Sąjungos valstybių.
Prie dabartinės padėties prisidėjo keli vienas po kito sekę sukrėtimai. COVID-19 pandemijos laikotarpiu buvo sušvelnintos fiskalinės drausmės taisyklės, o vėliau prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą privertė Europos valstybes smarkiai didinti išlaidas saugumui ir gynybai.
Dabar galimybės skolintis ir didinti išlaidas tampa vis jautresniu klausimu.
Ar tai pajus gyventojai?
Kol kas nėra paskelbta konkretaus sąrašo, kurios išlaidos galėtų būti mažinamos.
Todėl dar per anksti teigti, kad bus karpomos konkrečios išmokos, atlyginimai ar kitos gyventojams svarbios priemonės.
Aišku viena – Vyriausybei teks apsispręsti, kuriuos planus finansuoti pirmiausia, o kuriems pinigų gali tekti ieškoti vėliau.
Didelę biudžeto dalį lemia iš anksto prisiimti įsipareigojimai, todėl likusioms sritims tenkanti finansinė erdvė mažėja.
Lemiamų sprendimų dar teks palaukti
Artimiausios dienos turėtų tapti itin svarbios formuojant 2027 metų valstybės biudžetą.
Vyriausybė ketina tęsti derybas ir ieškoti taupymo galimybių, o konkretesni skaičiai dėl planuojamo deficito turėtų paaiškėti kitą savaitę.
Kol kas kalbama ne apie jau patvirtintą išlaidų mažinimą, o apie biudžeto projekto rengimo etapą.
Tačiau valdžios siunčiama žinia aiški – kitų metų biudžete visiems suplanuotiems poreikiams vietos gali neužtekti, todėl artimiausiomis dienomis teks priimti nelengvus sprendimus.
