Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriant krašto gynybai, viešojoje erdvėje keliamas nepatogus klausimas: ar pakankamai investuojama į paprastų gyventojų apsaugą? Spalio 9 dieną paskelbtame nuomonės komentare kritikuojami milijardiniai gynybos finansavimo planai ir raginama nepamiršti slėptuvių bei priedangų. Komentaro autoriui svarbiausia ne vien tai, kiek pinigų skiriama gynybai, bet ir kam jie panaudojami.
Milijardinės sumos kelia klausimų
Diskusijų centre – maždaug 6 mlrd. eurų suma, kurią komentaro autorius sieja su Lietuvos gynybos poreikiais.
Jo teigimu, siekiant užtikrinti tokį finansavimą svarstomos įvairios galimybės, įskaitant papildomas valstybės pajamas ir skolinimąsi.
Autorius ironiškai vertina galimą finansinę naštą ateities kartoms, tačiau kartu pripažįsta, kad Lietuvai būtina stiprinti gynybinius pajėgumus.
Pagrindinis jo klausimas – kokia šių lėšų dalis bus skirta ginkluotei, o kokia tiesioginei civilių apsaugai?
Svarbu pažymėti, kad komentare minima 6 mlrd. eurų suma nėra pateikiama kaip patvirtinta vien slėptuvėms ar ginklams skirta išlaidų eilutė.
Didžiausias nerimas – kur slėptis gyventojams?
Komentaro autorius pabrėžia, kad karo grėsmės akivaizdoje vien modernios ginkluotės neužtenka.
Jo nuomone, ne mažiau svarbu pasirūpinti vietomis, kuriose civiliai galėtų pasislėpti per oro pavojų, apšaudymą ar kitą ekstremalią situaciją.
Publikacijoje teigiama, kad esamų slėptuvių ir priedangų galėtų pakakti tik maždaug trečdaliui šalies gyventojų.
Tačiau šiame komentare nepateikiama išsamių duomenų, leidžiančių patikrinti tokį vertinimą. Be to, slėptuvė ir priedanga nėra tas pats: jų paskirtis bei apsaugos lygis skiriasi.
Nepaisant to, keliamas klausimas aktualus kiekvienam gyventojui – ar jis žino, kur reikėtų eiti išgirdus perspėjimą apie pavojų?
Kritikos sulaukė ir pasirengimo rekomendacijos
Autorius su ironija aptaria patarimus, kaip elgtis neturint galimybės pasiekti specialiai įrengtos priedangos.
Ypač daug dėmesio jis skiria daugiavaikėms šeimoms, kurioms nedidelėje gyvenamojoje erdvėje gali būti sudėtinga rasti saugią vietą visiems šeimos nariams.
Komentare pasitelkiamas satyrinis pavyzdys apie slėpimąsi vonioje. Taip siekiama parodyti, kad bendro pobūdžio rekomendacijos ne visada atitinka skirtingų šeimų gyvenimo sąlygas.
Vis dėlto vonia savaime nėra universali ar patikima apsaugos vieta. Ekstremalios situacijos metu būtina vadovautis oficialiais civilinės saugos nurodymais ir, jei įmanoma, vykti į pažymėtą priedangą.
Ginklai ar priedangos – ar būtina rinktis?
Komentare gynybos finansavimas pateikiamas kaip pasirinkimas tarp ginkluotės ir gyventojų apsaugos.
Tačiau šios sritys nėra viena kitą paneigiančios.
Kariuomenės pajėgumai reikalingi valstybės gynybai ir agresijos atgrasymui, o civilinės saugos infrastruktūra padeda mažinti pavojų gyventojams, jeigu karinė grėsmė vis dėlto iškiltų.
Todėl vertinant valstybės pasirengimą svarbu žiūrėti į abi kryptis: karinius pajėgumus ir civilių saugumą.
Vien tik didelė gynybai numatyta suma neatskleidžia, kiek iš tiesų investuojama į priedangas, gyventojų perspėjimą, evakuacijos planus ar gelbėjimo tarnybų pasirengimą.
Ką kiekvienas gali padaryti jau dabar?
Kol vyksta diskusijos dėl valstybės investicijų, gyventojams svarbu pasirūpinti ir asmeniniu pasirengimu.
Verta iš anksto išsiaiškinti artimiausios priedangos vietą, aptarti su šeimos nariais veiksmus ekstremalios situacijos metu ir pasiruošti būtiniausių daiktų atsargas.
Ypač svarbu tai šeimoms, auginančioms mažus vaikus, taip pat žmonėms, kurių judėjimas ribotas.
Spalio 9 dieną paskelbtas komentaras yra subjektyvi nuomonė, o ne oficialus gynybos biudžeto ar civilinės saugos sistemos vertinimas. Vis dėlto jame iškeliamas konkretus klausimas: kaip valstybė užtikrins, kad didėjančios gynybos išlaidos būtų lydimos ir realių investicijų į gyventojų saugumą?
Būtent atsakymai apie priedangų skaičių, jų prieinamumą ir plėtros terminus leistų įvertinti, kiek šioje srityje jau padaryta ir kiek dar laukia darbų.
