Viešoje erdvėje kilęs konfliktas dėl lietuviškai nekalbančio nepilnamečio nerimsta. Vaikų psichiatras Linas Slušnys paskelbė naują emocingą pareiškimą ir griežtai atkirto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Psichiatras tvirtina, kad dalis apie įvykį paskleistos informacijos neatitinka tikrovės. Vaiko teisių gynėjai pateikia kitokią įvykių versiją ir akcentuoja, kad jų svarbiausias tikslas buvo užtikrinti pagalbą krizę išgyvenusiam vaikui.
Ginčas kilo dėl nepilnamečio, kuris nekalbėjo lietuviškai ir į gydymo įstaigą buvo atvežtas lydimas globėjo bei Vaiko teisių tarnybos atstovo.
Slušnys pateikė savo įvykių versiją
L. Slušnys viešai pareiškė nesutinkantis su Vaiko teisių tarnybos pateiktu situacijos aprašymu.
Pasak jo, jis neatsisakė galimybės bendrauti su vaiku per vertėją. Psichiatras tvirtina pats pasiūlęs, kad jo lietuviškai užduodamus klausimus vaikui į rusų kalbą verstų jį lydėję Vaiko teisių specialistai.
Gydytojas taip pat teigia, kad medicininė pagalba vaikui galiausiai buvo suteikta, o nepilnametis liko medikų priežiūroje.
L. Slušnio teigimu, būtent jo pasirašytas siuntimas leido tęsti gydymą kitoje gydymo įstaigoje.

Tarnyba situaciją mato kitaip
Vaiko teisių gynėjai savo ruožtu viešai paskelbė kitokią įvykių versiją.
Tarnybos teigimu, nepilnametis į ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežtas turėdamas psichiatro siuntimą hospitalizuoti dėl didelės savižudybės rizikos.
Taip pat skelbiama, kad vaikas išgyveno itin sudėtingą gyvenimo laikotarpį.
Būtent todėl Vaiko teisių tarnyba pabrėžia, kad šioje situacijoje svarbiausias klausimas turėtų būti ne nepilnamečio vartojama kalba, o jo būklė ir galimybė laiku gauti reikalingą pagalbą.
Abi pusės sutaria bent dėl vieno – vaikas galiausiai liko medikų priežiūroje. Tačiau dėl to, kas tiksliai vyko iki šio sprendimo, jų pasakojimai skiriasi.
Konfliktas persikėlė į viešą erdvę
Situacija dar labiau paaštrėjo, kai į ją sureagavo premjerė Inga Ruginienė.
Ji itin kritiškai įvertino L. Slušnio elgesį ir pabrėžė, kad kalbama apie pažeidžiamą vaiką, kuriam tuo metu reikėjo profesionalios pagalbos.
Premjerė taip pat nesutiko su versija, kad iš gydytojo buvo reikalaujama konsultuoti rusų kalba.
L. Slušnys į tokią kritiką atsakė dar griežčiau.
Jis apkaltino Vaiko teisių tarnybą pateikus klaidinančią informaciją ir pareiškė, kad problema, jo nuomone, sąmoningai nukreipiama nuo klausimo, kodėl Lietuvoje augantis vaikas nemoka valstybinės kalbos.

„Atsipeikėkite!“
Savo naujausiame pasisakyme L. Slušnys neslėpė emocijų.
Psichiatras kritikavo Vaiko teisių tarnybą ir teigė, kad jos pozicija ne padeda spręsti problemą, o tik didina visuomenės susipriešinimą.
Jis taip pat iškėlė platesnį klausimą apie Lietuvoje gyvenančių vaikų lietuvių kalbos žinias ir jų galimybes ateityje gauti paslaugas bei mokytis.
Pareiškimo pabaigoje gydytojas į Vaiko teisių gynėjus kreipėsi vienu žodžiu – „Atsipeikėkite!“
Tai dar labiau pakurstė jau ir taip audringą viešą diskusiją.
Ministerija pateikė svarbų paaiškinimą
Į konfliktą įsitraukė ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Ministerijos pateikta pozicija atskleidžia svarbų niuansą – gydytojas gali pats pasirinkti, ar konsultuoti pacientą ne valstybine kalba. Įpareigojimo medikui konsultaciją teikti užsienio kalba nėra.
Tačiau konkrečiu atveju ministerija akcentuoja kitą aplinkybę.
Atsižvelgiant į nepilnamečio sveikatos būklę ir nurodytą savižudybės riziką, svarbiausia turėjo būti kuo greičiau stabilizuoti jo būklę ir užtikrinti reikalingą pagalbą.
Taigi diskusija nėra tokia paprasta, kaip klausimas, ar gydytojas privalėjo kalbėti rusiškai.
Ginčas – ne vien apie kalbą
Ši istorija per labai trumpą laiką peraugo į platesnį ginčą apie valstybinę kalbą, medikų pareigas ir pažeidžiamų vaikų apsaugą.
L. Slušnys akcentuoja lietuvių kalbos svarbą ir tvirtina neužkirtęs kelio vaikui gauti pagalbą.
Vaiko teisių gynėjai savo ruožtu pabrėžia nepilnamečio būklę ir teigia, kad tokioje situacijoje svarbiausia turi būti vaiko interesai, o ne kalbiniai nesutarimai.
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija taip pat atskiria du klausimus: medikas nėra įpareigotas konsultuoti užsienio kalba, tačiau kritinės būklės pacientui pagalba turi būti prioritetas.
Kol kas viešai pateiktos versijos dėl kai kurių svarbių įvykio aplinkybių nesutampa. Todėl kategoriškai teigti, kad viena konflikto pusė jau įrodė savo versiją, būtų per anksti.





