Kamilė Lukauskytė
Lietuvos darbuotojams siūlomas pokytis, kuris galėtų gerokai supaprastinti pirmąsias ligos dienas. Sunegalavus ir supratus, kad į darbą eiti nepavyks, dėl trumpo negalavimo nebereikėtų iš karto kreiptis į šeimos gydytoją vien tam, kad būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Buvusi sveikatos apsaugos ministrė, dabar premjero patarėja Marija Jakubauskienė siūlo leisti darbuotojams pirmąsias dvi ligos dienas likti namuose be vadinamojo „biuletenio“.
Tačiau yra svarbi sąlyga – dėl tokios galimybės turėtų būti susitariama su darbdaviu.
Pirmas dvi dienas – be gydytojo
Siūlomas principas gana paprastas. Jeigu žmogus pajustų lengvus ligos simptomus ir manytų, kad po dienos ar dviejų galės grįžti į darbą, jam nereikėtų skubėti į gydymo įstaigą.
Darbdaviui sutikus, pirmosios dvi ligos dienos galėtų būti pateisinamos be gydytojo išduodamo nedarbingumo pažymėjimo.
Už šias dienas, kaip ir pagal dabartinę ligos išmokų sistemą, mokėtų darbdavys.
Jeigu trečią dieną darbuotojas vis dar nepasveiktų, tuomet jau reikėtų kreiptis į gydytoją ir, įvertinus sveikatos būklę, gauti nedarbingumo pažymėjimą.
Medikai mato didelę naudą
Šeimos gydytojai tokią idėją vertina palankiai. Viena priežasčių – didžiulis pacientų srautas prasidėjus peršalimo ir gripo sezonui.
Vien rugsėjį Lietuvoje buvo išduota apie 210 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Dalis žmonių į gydytojus kreipiasi jausdami tik lengvus simptomus – slogą, gerklės perštėjimą ar bendrą silpnumą. Medicininio gydymo jiems kartais net nereikia, tačiau pažymėjimas būtinas tam, kad būtų oficialiai pateisintas neatvykimas į darbą.
Nauja tvarka galėtų sumažinti tokių vizitų skaičių ir gydytojams palikti daugiau laiko sunkiau sergantiems pacientams.
Darbdaviai įžvelgia ir rizikų
Tačiau ne visi į pasiūlymą žvelgia vienodai.
Darbdavių atstovai baiminasi, kad atsiradus galimybei dvi dienas neiti į darbą be gydytojo patvirtinimo gali atsirasti ir piktnaudžiavimo atvejų.
Pavyzdžiui, keliama rizika, kad papildomos „ligos dienos“ galėtų būti naudojamos norint prasitęsti savaitgalį ar atostogas.
Todėl dar reikėtų nuspręsti, kiek kartų per metus darbuotojas galėtų pasinaudoti tokia galimybe ir kokiomis aplinkybėmis darbdavys galėtų jos nesuteikti.
Pokytį galėtų išbandyti ne visi
Svarstoma, kad naujosios sistemos pradžioje nebūtina iš karto taikyti visiems šalies darbuotojams.
Viena galimybių – savanoriškas bandomasis projektas. Jame dalyvautų tik norintys darbdaviai.
Taip būtų galima įvertinti, ar žmonės nauja galimybe nepiktnaudžiauja ir kiek iš tiesų sumažėja šeimos gydytojų administracinis krūvis.
Darbdavių atstovai taip pat svarsto, ar pirmiausia tokia sistema negalėtų būti išbandyta tarp darbuotojų, auginančių vaikus.
Kol kas taisyklės nesikeičia
Darbuotojams svarbu žinoti, kad šiuo metu naujoji sistema dar negalioja.
Pagal dabar taikomą bendrą tvarką susirgęs ir dirbti negalintis žmogus turi kreiptis į gydytoją. Tik gydytojui pripažinus žmogų laikinai nedarbingu išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
Darbdavys už pirmąsias dvi su darbo grafiku sutampančias ligos dienas moka ligos išmoką, o vėliau ją pagal nustatytą tvarką moka „Sodra“.
Todėl siūlomas pokytis būtų juntamas daugeliui darbuotojų: lengvai susirgus pirmąsias dvi dienas būtų galima tiesiog likti namuose ir sveikti, o pas gydytoją dėl nedarbingumo kreiptis tik tuomet, jei liga užsitęstų.
Ar tokia tvarka taps realybe, priklausys nuo galutinių politinių sprendimų ir susitarimo su darbdaviais.
