Kamilė Lukauskytė
Iš Maskvos Lietuvos adresu nuskambėjo griežtas perspėjimas, kuriame tiesiogiai paminėtas branduolinis ginklas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad sąjungininkų branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvoje esą paverstų šalį Rusijos branduolinio planavimo taikiniu.
Lietuvos politikai į tokius žodžius reagavo ramiau. Jų vertinimu, Maskva ir vėl mėgina branduoline retorika įbauginti visuomenę bei paveikti Lietuvoje priimamus sprendimus.
Diskusija kilo Lietuvoje svarstant teisinius pokyčius, kurie panaikintų Konstitucijoje įtvirtintą draudimą šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus.
Maskva pasirinko griežtą toną
Kremlius pareiškė, kad galimas branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvoje būtų vertinamas kaip rimta eskalacija.
Tačiau čia svarbi detalė – šiuo metu nėra priimto sprendimo Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus.
Diskutuojama apie teisinės kliūties pašalinimą, kad ateityje Lietuva turėtų daugiau galimybių dalyvauti NATO branduolinio atgrasymo sistemoje, jeigu dėl to būtų priimti atskiri politiniai ir sąjungininkų sprendimai.
Todėl Konstitucijos pakeitimas savaime nereikštų, kad Lietuvoje iš karto atsirastų branduoliniai užtaisai.
Lietuvoje ragina nepasiduoti gąsdinimams
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Kremliaus pareiškimus įvertino kaip dar vieną Maskvos provokaciją.
Jo pozicija – Lietuva, būdama NATO nare, ir taip yra Rusijos karinio planavimo erdvėje, todėl nauja Peskovo retorika iš esmės nepakeičia šalies saugumo padėties.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos taktinių branduolinių pajėgumų buvimą regione.
Lietuvos politikų teigimu, Maskvos grasinimai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti sprendimų, kurie laikomi reikalingais šalies gynybai.
Kasčiūnas įžvelgia spaudimą
TS-LKD atstovas Laurynas Kasčiūnas Kremliaus žodžius taip pat vertina kaip politinio ir psichologinio spaudimo priemonę.
Jo nuomone, panašios Maskvos reakcijos buvo prognozuojamos.
Politikas pabrėžia, kad Lietuva priklauso branduolinį atgrasymą turinčiam NATO aljansui, todėl šaliai svarbu turėti galimybę pasinaudoti visomis kolektyvinės gynybos priemonėmis.
Kartu tai nereiškia, kad Lietuvai šiuo metu gresia konkretus ar neišvengiamas branduolinis smūgis.
Siūlo į Maskvos žodžius nereaguoti
Panašiai situaciją vertina ir kitų politinių jėgų atstovai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas mano, kad viena veiksmingiausių reakcijų į tokius Maskvos pareiškimus yra jų neeskaluoti.
Jo vertinimu, Rusijai naudinga, kai grasinanti retorika sukelia didelį atgarsį NATO šalių visuomenėse.
Dainius Gaižauskas savo ruožtu pabrėžia, kad Lietuva NATO branduolinio atgrasymo sistemos dalimi tapo dar įstojusi į Aljansą.
Branduolinis ginklas Lietuvoje dar neatsiranda
Tai bene svarbiausia visos diskusijos aplinkybė.
Teisinio draudimo panaikinimas ir realus branduolinių ginklų dislokavimas yra du skirtingi dalykai. Net pakeitus Konstituciją, reikėtų atskirų politinių ir NATO sprendimų.
Todėl dabartinė situacija nereiškia nei to, kad Lietuvoje jau ruošiamasi laikyti branduolinius ginklus, nei to, kad Rusija paskelbė ketinanti smogti Lietuvai.
Maskvos pareiškimas yra sąlyginis grasinimas, susietas su galimu ateities scenarijumi.
Lietuvos valdžios atstovų siunčiama žinia kitokia – Kremliaus branduolinė retorika neturėtų įbauginti šalies ar diktuoti, kokius gynybos sprendimus gali priimti NATO priklausanti Lietuva.
