Kamilė Lukauskytė
Vokietijos brigados kūrimas Lietuvoje įgauna pagreitį, tačiau išryškėjo problema – vien savanorių visoms numatytoms vietoms užpildyti nepakanka. Vokietijos gynybos ministerijos duomenimis, savanoriškai užpildyta beveik 80 proc. pozicijų, todėl dalį trūkstamų karių planuojama į Lietuvą paskirti privaloma tvarka.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas dėl tokios situacijos didelių problemų neįžvelgia. Jo teigimu, kariuomenėje tai yra įprastas procesas: pirmiausia ieškoma norinčių tarnauti savanoriškai, o likusios vietos užpildomos skiriant karius į konkrečias tarnybos vietas.
Labiausiai trūksta tam tikrų specialistų
Didžiausias iššūkis – ne bendras karių skaičius, o konkrečių specialybių žmonės. Vokietijos duomenimis, brigadai Lietuvoje ypač reikia logistikos ir informacinių technologijų specialistų.
Nuo balandžio pabaigos susidomėjimas tarnyba Lietuvoje pastebimai išaugo – savanoriškai tarnauti brigadoje jau pasisiūlė daugiau kaip 2,5 tūkst. Vokietijos karių.
Vis dėlto to neužtenka, todėl Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ketina pasitelkti privalomą karių perkėlimą. Anksčiau skelbta, kad toks sprendimas gali paliesti kelis šimtus kariškių.
Ministras tikisi daugiau savanorių
R. Kaunas mano, kad norinčiųjų persikelti į Lietuvą gali daugėti, kai pirmieji brigados kariai praktiškai įvertins čia sukurtas gyvenimo ir tarnybos sąlygas.
Lietuva tam ruošiasi jau dabar. Rūdninkų kariniame miestelyje baigti pirmieji Vokietijos kariams skirti gyvenamieji korpusai, o toliau kuriama mokymams, technikos priežiūrai ir kasdienei tarnybai reikalinga infrastruktūra.
Lietuvoje – apie 5 tūkst. žmonių
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra vienas didžiausių pastarųjų metų Lietuvos gynybos projektų. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos šalyje tarnaus ir dirbs apie 5 tūkst. Vokietijos karių bei civilių.
Šiuo metu personalo skaičius nuosekliai didinamas, o pagrindinis karių judėjimas numatomas 2027 metų antroje pusėje. Iki tų metų pabaigos brigada turėtų pasiekti visą kovinį pajėgumą.
Nors savanorių trūkumas gali skambėti kaip rimtas signalas, Lietuvos gynybos vadovybė tvirtina, kad brigados perkėlimo grafikas dėl to neturėtų strigti. Vos prieš kelias dienas Lietuvos ir Vokietijos gynybos atstovai dar kartą patvirtino, kad dislokavimo procesas vyksta pagal planą.
Dabar svarbiausias klausimas – kiek karių galiausiai pasirinks Lietuvą savo noru ir kiek jų Vokietijos kariuomenei teks čia paskirti privaloma tvarka.
