Kamilė Lukauskytė
Vokietijos politikoje – rimtas sukrėtimas. Rugsėjo 20-ąją vykę žemių rinkimai kai kurioms didžiosioms partijoms atnešė istorinių nesėkmių, o po rezultatų paskelbimo prasidėjo diskusijos, kas lėmė tokį rinkėjų pasirinkimą.
Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos ministrė pirmininkė, socialdemokratė Manuela Schwesig įvardijo dvi temas, kurios, jos vertinimu, padėjo „Alternatyvai Vokietijai“ (AfD) pritraukti daugiau rinkėjų: dalies gyventojų nepritarimą finansinei ir karinei paramai Ukrainai bei norą atnaujinti rusiškų dujų tiekimą „Nord Stream“ vamzdynais.
Tačiau rinkimų skaičiai atskleidžia ir dar didesnę politinę dramą – kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU vienoje žemėje net neperžengė patekimo į parlamentą ribos.
CDU pritrūko vos dešimtadalio procentinio punkto
Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje CDU surinko vos 4,9 proc. balsų.
Norint patekti į žemės parlamentą reikėjo bent 5 proc. paramos. Tai reiškia, kad vienai svarbiausių Vokietijos politinių jėgų iki ribos pritrūko vos 0,1 procentinio punkto.
Pirmąją vietą čia užėmė AfD, surinkusi 38,2 proc. balsų. Pokytis, palyginti su 2021 metais, itin ryškus – tuomet partija buvo gavusi 16,7 proc.
Antroje vietoje liko M. Schwesig atstovaujami socialdemokratai (SPD), kuriuos palaikė 35,5 proc. rinkėjų. 2021 metais SPD buvo surinkusi 39,6 proc. balsų.
Po rezultatų prabilo apie Ukrainą
Aiškindama AfD rezultatą M. Schwesig atkreipė dėmesį į nuotaikas savo federalinėje žemėje.
Pasak jos, dalis gyventojų nepritaria finansinei ir karinei paramai Ukrainai, o AfD šią temą aktyviai naudojo savo rinkimų kampanijoje.
Antras klausimas – rusiškos dujos.
M. Schwesig teigimu, nemažai gyventojų norėtų, kad būtų atnaujintas dujų tiekimas „Nord Stream“ vamzdynu.
Jos atstovaujama SPD šių pozicijų nepalaiko. Politikė teigė supratusi, kad dėl tokios laikysenos partija gali prarasti dalį rinkėjų, tačiau pabrėžė principingumo svarbą.
Svarbu tai, kad tai yra M. Schwesig pateiktas rinkimų rezultatų paaiškinimas, o ne vienareikšmiškai nustatyta visų AfD rinkėjų balsavimo priežastis.
Merzas rezultatus pavadino „katastrofa“
Rinkimų rezultatai tapo rimtu smūgiu ir Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui.
CDU lyderis rezultatus Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje ir Berlyne apibūdino kaip „katastrofą“.
Tačiau trauktis iš kanclerio posto jis neketina. Po rinkimų F. Merzas kalbėjo apie ketinimą tęsti reformas ir pabrėžė ištvermės bei kantrybės būtinybę.
Politinis spaudimas vis dėlto išlieka. Dar prieš rinkimus aštuoni CDU ir CSU atstovaujami federalinių žemių vyriausybių vadovai paskelbė bendrą laišką, kuriame akcentavo stabilumo ir ryžtingų veiksmų svarbą.
Berlyne – dar vienas netikėtumas
Ne mažiau įdomūs rezultatai užfiksuoti Vokietijos sostinėje.
Berlyne pirmąją vietą užėmė Kairiųjų partija, surinkusi 25,7 proc. balsų. Tai maždaug dvigubai geresnis rezultatas nei ankstesniuose 2023 metų rinkimuose.
CDU liko antra su 18,8 proc., nors 2023 metais buvo surinkusi 28,2 proc.
Trečiąją vietą užėmė AfD – ją palaikė 16,3 proc. rinkėjų. „Žalieji“ gavo 14,3 proc., o SPD – 12,1 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas Berlyne siekė 74,2 proc.
Kairieji iškėlė itin jautrų būsto klausimą
Berlyno rinkimų rezultatuose svarbi buvo ir visai kita tema – būsto kainos.
Kairiųjų partija pasisako už maždaug 200 tūkst. dideliems nekilnojamojo turto koncernams priklausančių butų perėmimą visuomenės nuosavybėn.
Partija argumentuoja, kad tokiu būdu būtų galima griežčiau kontroliuoti kainas ir apsaugoti gyventojus nuo sparčiai brangstančios nuomos.
Tačiau net ir laimėjusi rinkimus Kairiųjų partija viena valdyti negalės. Jai reikės koalicijos partnerių, o galimos derybos su SPD ir „žaliaisiais“ gali būti sudėtingos dėl skirtingų pozicijų būsto ir kitais klausimais.
Rezultatai siunčia signalą visai Vokietijai
Rugsėjo 20-osios rinkimai parodė ryškius rinkėjų pasirinkimų pokyčius dviejose Vokietijos žemėse.
Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje AfD daugiau nei dvigubai pagerino savo 2021 metų rezultatą, o CDU neperžengė 5 proc. ribos. Berlyne pirmąją vietą užėmė Kairiųjų partija, o CDU rezultatas, palyginti su 2023 metais, gerokai sumažėjo.
M. Schwesig vertinimu, bent jos vadovaujamoje žemėje viena iš AfD sustiprėjimo priežasčių buvo rinkėjų požiūris į paramą Ukrainai ir rusiškų dujų tiekimą.
Todėl po šių rinkimų Vokietijoje diskutuojama jau ne vien apie atskirų partijų pergales ar pralaimėjimus. Rezultatai kelia platesnius klausimus apie tai, kokios temos šiuo metu labiausiai mobilizuoja rinkėjus ir kaip į pasikeitusias politines nuotaikas reaguos šalies valdantieji.
