Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje gali prasidėti naujas migracijos politikos etapas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo prie ministro pirmininko steigti specialų analitinį centrą, kuris vertintų užsieniečių atvykimą, integraciją ir galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Tačiau tai ne vienintelis politiko pasiūlymas – jis taip pat kalba apie griežtesnes taisykles užsienio studentams, darbuotojams ir šeimų susijungimui.
Siūlo naują centrą prie premjero
Spalio 9 dieną paskelbtame pokalbyje su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu L. Kasčiūnas teigė, kad Lietuvos migracijos politika turėtų būti grindžiama išsamiais duomenimis, o ne emocinėmis diskusijomis.
Jo siūlomas analitinis centras turėtų vertinti migracijos tendencijas, užsieniečių integracijos rezultatus ir galimas saugumo rizikas.
Politiko nuomone, toks centras galėtų naudotis Valstybės saugumo departamento informacija, sociologiniais tyrimais ir kitų Europos valstybių patirtimi.
Kasčiūnas mano, kad Lietuva turi galimybę iš anksto įvertinti problemas, su kuriomis susidūrė kai kurios Vakarų Europos šalys.
Svarbu tai, kad naujo centro steigimas kol kas tėra politinis pasiūlymas. Sprendimas jį kurti nėra priimtas.
Užsienio studentams – griežtesnės taisyklės?
Viena iš sričių, kurioms L. Kasčiūnas siūlo skirti daugiau dėmesio, yra studijų pagrindu vykstanti migracija.
Politikas teigia, kad kai kuriose valstybėse aukštosios mokyklos tapo būdu užsieniečiams patekti į darbo rinką, nors studijos ne visada būdavo pagrindinis atvykimo tikslas.
Todėl jis siūlo svarstyti, ar Vyriausybė neturėtų patvirtinti aukštųjų mokyklų, galinčių priimti studentus iš trečiųjų šalių, sąrašo.
Taip pat siūloma mažinti užsienio studentams leidžiamų darbo valandų skaičių – nuo 40 iki 20 valandų per savaitę.
Politiko vertinimu, tokie pakeitimai padėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui leidimais gyventi.
Kita vertus, griežtesni darbo ribojimai galėtų paveikti studentų galimybes išsilaikyti Lietuvoje, todėl tokių priemonių poveikį reikėtų įvertinti atskirai.
Kalbos reikalavimai ir šeimų susijungimas
L. Kasčiūnas siūlo peržiūrėti ir šeimų susijungimo tvarką.
Jo nuomone, suaugusiems užsieniečių šeimos nariams prieš atvykstant į Lietuvą galėtų būti taikomas reikalavimas mokėti lietuvių kalbos pagrindus.
Politikas minėjo A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygius, tačiau konkretaus modelio nepateikė.
Toks reikalavimas, jo manymu, padėtų pasirengti gyvenimui Lietuvoje ir palengvintų integraciją.
Vis dėlto šeimų susijungimą reguliuoja ir Europos Sąjungos teisė, todėl bet kokie nauji apribojimai turėtų atitikti galiojančius teisinius reikalavimus.
Darbo migracija – tik laikinam laikotarpiui?
Konservatorių lyderis taip pat palankiai vertina prezidento siūlytą laikinų darbo leidimų modelį.
Pagal aptartą idėją užsienietis galėtų dvejus metus dirbti Lietuvoje, o vėliau tam tikram laikotarpiui turėtų išvykti.
Kasčiūno teigimu, tai leistų patenkinti darbo rinkos poreikius, kartu ribojant ilgalaikį įsikūrimą.
Tačiau toks modelis kelia ir praktinių klausimų: kaip jis paveiktų darbdavius, darbuotojų teises bei galimybę išlaikyti kvalifikuotus specialistus?
Šie klausimai ypač svarbūs transporto, statybos ir kitoms sritims, kuriose dirba daug užsieniečių.
Siūlo pokyčius ir vaikų ugdyme
Pokalbyje aptarta ir tautinių mažumų vaikų integracija.
L. Kasčiūnas priminė savo siūlymą nuo 2028 metų darželiuose ugdymą vykdyti lietuvių kalba, paliekant galimybę atskirai mokytis gimtosios kalbos.
Jo teigimu, ankstyvas lietuvių kalbos mokėjimas padėtų vaikams lengviau mokytis bendrojo ugdymo mokyklose.
Politikas remiasi tautinių mažumų mokinių pasiekimų skirtumais, tačiau ugdymo rezultatams įtakos gali turėti ir socialinės bei ekonominės aplinkybės.
Todėl svarstant tokius pokyčius reikėtų įvertinti ne tik kalbos mokėjimą, bet ir mokytojų pasirengimą, švietimo kokybę bei tautinių mažumų teises.
Ar Lietuvai tikrai reikia dar vienos institucijos?
L. Kasčiūno siūlymas kelia klausimą, kaip naujas centras derėtų su jau veikiančiomis institucijomis.
Lietuvoje migracijos duomenis renka ir analizuoja Migracijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija bei kitos valstybės įstaigos.
Be to, 2026 metais Vyriausybė jau patvirtino atnaujintas migracijos politikos gaires, kuriose numatyta stiprinti migracijos ir integracijos duomenų stebėseną.
Todėl prieš steigiant naują centrą tektų atsakyti, kokių konkrečių funkcijų dabar trūksta, kiek institucija kainuotų ir kaip būtų išvengta darbų dubliavimo.
Kol kas visi L. Kasčiūno aptarti pakeitimai nėra įsigalioję nauji reikalavimai. Tai politinės iniciatyvos, dėl kurių dar turėtų vykti diskusijos ir teisėkūros procesas.
Pagrindinis klausimas – kaip Lietuvai suderinti nacionalinį saugumą, ekonomikos poreikius, sėkmingą užsieniečių integraciją ir žmogaus teisių apsaugą.
