Kamilė Lukauskytė
Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ne kartą yra kalbėjusi apie Lietuvos potencialą tapti viena sėkmingiausių pasaulio valstybių. Jos optimistiški žodžiai apie šalies ateitį vėl sulaukė dėmesio. Politikė pabrėžė, kad nepaisant krizių ir kasdienių sunkumų Lietuva padarė didžiulę pažangą, o jos gyventojai turi kuo didžiuotis.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad šie pasisakymai susiję su 2023 metų duomenimis, o ne naujausia 2026 metų situacija.
Žodžiai, kurie patraukė dėmesį
A. Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ anksčiau dalijosi tarptautinės žiniasklaidos publikacija apie laimingiausias pasaulio valstybes.
Tuomet Lietuva pateko tarp dvidešimties laimingiausių pasaulio šalių, o tokį rezultatą politikė įvertino itin palankiai.
„Lietuva yra nuostabi šalis“, – rašė ji, išreikšdama įsitikinimą, kad valstybė turi galimybių tapti ne tik viena laimingiausių, bet ir turtingiausių pasaulyje.
Savo įrašą ji pradėjo ironiška pastaba apie valdžios vaidmenį gerėjant gyvenimui, tačiau iš karto paaiškino, kad tai – autoironija.
Pagrindinė jos mintis buvo paprasta: Lietuvos pasiekimus lemia kūrybingi, darbštūs žmonės ir jų gebėjimas pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.
Lietuva nustebino pasaulį
Politikės komentarą paskatino 2023 metų Pasaulio laimės ataskaita.
Joje Lietuva užėmė 20-ąją vietą ir aplenkė Estiją, Lenkiją bei Latviją.
Tai buvo reikšmingas rezultatas, nes ankstesniais metais Lietuva šiame reitinge buvo gerokai žemiau.
Ataskaita buvo parengta remiantis 2020–2022 metų gyventojų gyvenimo vertinimo duomenimis.
Toks rezultatas parodė, kad Lietuva, nepaisant įvairių iššūkių, sugebėjo pasiekti aukštą poziciją pasauliniame laimės reitinge.
Vis dėlto tai nėra naujausias 2026 metų vertinimas.
Išskyrė lietuvių talentą ir pasiekimus
Kalbėdama apie Lietuvos pažangą, A. Armonaitė ypatingą dėmesį skyrė technologijoms, inovacijoms ir mokslui.
Ji atkreipė dėmesį į šalies biotechnologijų bei inžinerijos sektorių augimą, tarptautinėje rinkoje veikiančias Lietuvos įmones ir jaunųjų talentų laimėjimus.
Politikės vertinimu, šie pavyzdžiai rodo, kad net ir nedidelė valstybė gali būti konkurencinga pasaulyje.
Tačiau ekonomikos augimas ir tarptautiniai laimėjimai ne visiems gyventojams reiškia vienodą gyvenimo kokybės pagerėjimą.
Daliai žmonių ir toliau aktualios būsto kainos, sveikatos paslaugų prieinamumas, pajamų skirtumai bei pragyvenimo išlaidos.
Todėl šalies pažangą svarbu vertinti ne tik pagal bendrus reitingus, bet ir pagal kasdienę gyventojų patirtį.
Po darbo Vyriausybėje – naujas gyvenimo etapas
Pasitraukusi iš ministrės pareigų, A. Armonaitė pradėjo naują gyvenimo etapą.
Ji dalį laiko praleido Afrikoje, kur dirba jos vyras, taip pat lankėsi Paryžiuje ir vėliau pradėjo dirbti privačiame investicijų sektoriuje.
2025 metų rugsėjį duotame interviu buvusi ministrė pasakojo, kad kelionės po Rytų Afriką leido iš naujo įvertinti Lietuvos ekonominę gerovę ir gyvenimo sąlygas.
Nors ankstesniuose pasisakymuose ji pabrėžė šalies ekonominius laimėjimus, vėliau kritikavo ir didėjantį politinį susipriešinimą.
Ar gyvenimas Lietuvoje iš tiesų gerėja?
A. Armonaitės išsakyti žodžiai apie Lietuvą primena, kokį kelią valstybė nuėjo per pastaruosius dešimtmečius.
Šalis išgyveno ekonomines krizes, susidūrė su įvairiais tarptautiniais iššūkiais, tačiau kartu stiprino savo ekonomiką, technologijų sektorių ir tarptautinį konkurencingumą.
Vis dėlto klausimas, ar gyvenimas Lietuvoje tik gerėja, neturi vieno paprasto atsakymo.
Vieni gyventojai pastebi didėjančias galimybes, augančius atlyginimus ir gerėjančią infrastruktūrą. Kiti susiduria su finansiniais sunkumais ir didėjančiomis kasdienėmis išlaidomis.
Viena aišku – optimistiški A. Armonaitės žodžiai apie Lietuvą ne tik primena šalies pasiekimus, bet ir skatina diskutuoti, ar ekonominę pažangą vienodai jaučia visi gyventojai.
